Panevėžys gyveno per plačiai – įsitikinęs miesto meras. Į Aukštaitijos sostinę ateina tikrasis sunkmetis: daugelio sričių finansavimas mažinamas beveik per pusę. Kaip 80 mln. litų skolų turintis miestas rengiasi išgyventi 2012-uosius?
Sunkmetis prasideda
Metropoliu Seimo prieš aštuonerius metus pripažintam Panevėžiui verčiau nutylėti apie didiesiems šalies miestams jį prilyginusį statusą. Į Aukštaitijos sostinę ateina tikrasis sunkmetis.
Netvarkomos duobėtos gatvės, šaligatviai ištrupėjusiomis plytelėmis, neveikiantys fontanai, teatrų scenose rodomi tie patys spektakliai, nutilęs miesto vizitine kortele tapusių festivalių ir renginių šurmulys – tokius 2012 metus Panevėžiui piešia šiųmetį biudžetą suskaičiavę politikai.
Perpus mažinamas finansavimas kultūrai ir menui, net 40 proc. mažiau lėšų planuojama skirti miesto tvarkymui, apkarpomos išlaidos švietimo įstaigoms, socialinės apsaugos sričiai. Politikai perspėja, kad tai – dar tik drastiško taupymo pradžia.
Valdančiosios daugumos atstovai priekaištauja kolegoms dėl politinės valios stokos ir iki naujų savivaldos rinkimų likusius trejus metus įvardija didžiausių iššūkių Panevėžiui laikotarpiu – siūloma sumažinti mokyklų, uždaryti kai kurias kultūros įstaigas, atleisti dalį Savivaldybės administracijos darbuotojų.
Kartos rodytus spektaklius
Savivaldybės finansininkai ir politikai skaičiuoja, kad šįmet iš miesto kišenės gyvenančioms įstaigoms teks verstis turint 102 mln. Lt.
Tai yra 91 mln. Lt mažiau nei apsiskaičiavusios jos pačios.
Labiausiai per kišenę planuojama kirsti menininkams ir kultūros šviesuliams. Kultūros ir meno programai finansavimą ketinama sumažinti 50 proc. – iki 200 tūkst. Lt.
Valdininkai ir politikai mano, jog pusės šios sumos turėtų užtekti Savivaldybei pavaldžių Lėlių vežimo, „Meno“ bei Muzikinio teatrų pastatymams bei Panevėžį seniai už Lietuvos ribų garsinantiems kultūros įstaigų projektams: skulptorių simpoziumui, kamerinių teatrų, Europos kino festivaliams, dailininkų plenerui.
Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pripažįsta sunkiai įsivaizduojanti ir miesto teatrų darbą, kai išlaidos minimalios. Anot jos, matematika paprasta: mažiau pinigų spektakliams pastatyti – skurdesnis repertuaras, vadinasi, ir uždirbti įstaigoms leidžiančių žiūrovų mažiau.
„Prieš keletą metų išsikovojo miestas metropolio statusą, bet kasmet nuo jo tolstame. Kas norės važiuoti į miestą, kuriame nieko nevyksta?“ – svarstė L.Krasauskienė.
Fejerverkams pinigų neliko
Už 100 tūkst. litų svarstoma per metus surengti valstybines šventes, Jonines, naujametį eglės įžiebimą ir svarbiausią metų fiestą – miesto gimtadienį. Praėjusiais metais vien pastarajam iš biudžeto teko gerokai didesnė suma – 2011-ųjų gimtadienis Savivaldybei kainavo 150 tūkst. litų.
Šiųmečiam gimtadieniui planuojama triskart mažiau pinigų – tik apie 45–50 tūkst. Lt. Kitiems renginiams teliks trupiniai – po 2–3 tūkst. Lt.
Vedėja neslepia, kad į juos sunku bus prisikviesti ne tik honorarų užsiprašančius atlikėjus, bet ir vietinius meno mėgėjų kolektyvus, nes šįmet Savivaldybė svarsto jų neberemti.
„Vilnius vien kalėdiniams renginiams iš biudžeto skyrė 500 tūkst. Lt, dar tiek pat surinko iš rėmėjų. Ar gali su sostine lygintis Panevėžys, jei visiems metų renginiams tenka penkis kartus mažesnė suma?“ – suskaičiavo L.Krasauskienė.
Duobių nebelopys
Švęsti nustojęs ir kultūros renginių iki minimalios ribos sumažinęs bei ambicijų būti vadinamam didmiesčiu atsisakęs Panevėžys kažin ar liks jaukiu, ramiu ir tvarkingu miesteliu. Mat jo tvarkymo išlaidoms ketinama skirti 40 proc. mažiau lėšų nei pernai – 5 mln. Lt vietoj 8,2 mln. Lt 2011-aisiais.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite sausio 18 d. „Sekundėje“.
