N. Mačiulio teigimu, jeigu Lietuva nuspręstų tarptautinėse rinkose skolintis sausį, metinės palūkanos neviršytų 6,5 proc.
JAV kredito reitingų agentūrai „Standard & Poor’s“ nurėžus devynių euro zonos valstybių ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) reitingus, o Graikijai nesutariant su privačiais investuotojais dėl dalies skolų nurašymo, IQ.lt kalbinti ekonomistai situaciją vertina skirtingai.
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė tiesioginio poveikio Lietuvai nelaukia ir teigia, kad skolinimasis brangti neturėtų. Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina valstybę suskubti ir dėl viso pikto finansų rinkose pasiskolinti dar šį mėnesį.
„Standard & Poor’s“ penktadienį apkirpo devynių euro zonos valstybių reitingus, o penktadienį sumažino Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) reitingą. Agentūra išplatintame pranešime pareiškė, kad fondo reitingo sumažinimas buvo neišvengiamas atsižvelgiant į prieš tris dienas apkirptus dviejų EFSF laiduotojų – Prancūzijos ir Austrijos – reitingus.
Kai kurie analitikai, anot BBC naujienų svetainės, teigia, kad sumažintas fondo reitingas gali apsunkinti jo galimybes teikti pagalbą jos prašančioms valstybėms. Tačiau EFSF išplatintame pranešime pareiškė, kad tai nepaveiks jo galimybių skolinti.
„Standard & Poor’s“ teigimu, EFSF galėtų atgauti aukščiausią – AAA – reitingą, jeigu gautų daugiau garantijų. Tačiau Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas patikino, kad reikalo papildomai remti EFSF nėra, o pagrindinė EFSF platinamų obligacijų pirkėja – Japonija – patikino, kad jos tebėra patrauklus investavimo mechanizmas.
Baimė dėl Graikijos
Tuo metu Graikija spaudžiama kuo greičiau susitarti su privačiais investuotojais dėl dalies jos skolų nurašymo, jeigu nori išvengti nekontroliuojamo bankroto. Tačiau praėjusį penktadienį, deryboms atsidūrus aklavietėje, šalies likimas pakibo ant plauko.
Agentūra „Reuters“ pranešė, kad išsiskyrė Graikijos pareigūnų ir privačių investuotojų nuomonės dėl būsimų obligacijų palūkanų normų. Derybas žadama atnaujinti trečiadienį, sausio 18 dieną.
Atėnai, jeigu nerastų kompromiso, rizikuoja bankrutuoti, nes kovą turės išpirkti 14,5 mlrd. eurų vertės obligacijų emisiją. Be to, nesutarusi su investuotojais, Graikija gali negauti antrojo finansinės paramos paketo, dėl kurio buvo sutarta praėjusių metų spalį.
Susiklosčius tokiai situacijai, Europos Sąjungos konkurencijos komisaras Joaquinas Almunia užsiminė, kad ES galimai suklydo, prašydama privačių investuotojų nurašyti dalį Graikijos sukauptų skolų. Tačiau, anot jo, keisti kryptį – jau per vėlu.
„Daugeliu lygių diskutuojama, ar privataus sektoriaus įtraukimo idėja buvo teisinga, ar ne. Tačiau, dabar jau belieka ieškoti susitarimo. Bet koks kitas sprendimas galėtų būti sunkesnis ir rizikingesnis. Todėl šiose derybose privalu pasiekti laimingą pabaigą“, – Briuselyje, Europos politikos centro surengtuose debatuose, kalbėjo J. Almunia.
V. Klyvienė: tiesioginės įtakos Lietuvai nėra
IQ.lt kalbinti analitikai ES susiklosčiusios situacijos poveikį Lietuvai vertina skirtingai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė svarstė, kad minėtos problemos tiesioginės įtakos mūsų šaliai neturės.
„Netiesioginė indikacija yra ta, kad euro zonos bėdos išlieka ir išliks aktualios, matyt, dar ne vienerius metus. Beabejo, išliks įtampa skolinantis finansų rinkose ir mūsų nacionaliniai iššūkiai, tokie kaip nesubalansuoti valstybės finansai“, – sakė V. Klyvienė.
Ji abejojo, ar Lietuvai dabar galėtų brangti skolinimasis. Mat „Standard & Poor’s“ sprendimai mažinti devynių valstybių ir EFSF reitingus nebuvo netikėti, o Lietuvą reitingų agentūros esą ir taip jau „pakankamai nubaudusios ir visą tą skausmą mes jau prisiimame“.
„Mūsų valstybės finansų deficito padėtis yra santykinai nebloga ar netgi gera, palyginus su Pietų Europos regionu, bet skolinimosi kaštai jau yra pakankamai aukšti. Kažkokių didesnių neigiamų svyravimų aš neprognozuočiau“, – dėstė analitikė.
V. Klyvienė tikino, kad vadinamoji reali ekonomika didesnių problemų taip pat nežada – tikimasi, kad Europa netrukus atsigaus.
N. Mačiulis: sausį reikėtų pasiskolinti
Kiek pesimistiškesnis buvo „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis. Nors „Standard & Poor’s“ sprendimas mažinti reitingus nebuvo netikėtas, analitikas priminė, kad Lietuvos situacija, kalbant apie galimybes pasiskolinti, blogėja nuo praėjusių metų rudens.
N. Mačiulio teigimu, jau tuomet buvo aišku, kad euro zonos problemos nėra lengvai išsprendžiamos. Be to, išlieka įtampa dėl Graikijos derybų su privačiais investuotojais. Tačiau jis vylėsi, kad derybos pavyks ir taip bus išvengta bankroto, kuris pakenktų visai euro zonai ir jos finansų institucijoms.
„Manau, kad artimiausiu metu Lietuva bandys skolintis tarptautinėse rinkose, nes metas nėra labai nepalankus. Europos centrinis bankas išleido labai didelį papildomą likvidumą euro zonos komerciniams bankams praėjusių metų pabaigoje, suteikė beveik 500 mlrd. eurų ilgalaikių paskolų už 1 proc. metinių palūkanų. Tas padidėjęs likvidumas sumažino įtampą finansų rinkose“, – dėstė analitikas.
Jis svarstė, kad Lietuvai šiuo metu pavyktų pasiskolinti ne už „tokią žemą“ kainą kaip praėjusių metų lapkritį, kai tarptautinėse rinkose buvo pasiskolinti beveik 750 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų) už 6 proc. metines palūkanas. Tačiau metinės palūkanos esą neturėtų viršyti 6,5 proc., jeigu būtų skolinamasi dar šį mėnesį.
„Situacija euro zonoje yra ypatinga. Neapibrėžtumas reiškia, kad per 2–3 savaites, kartais per kelias dienas situacija gali labai radikaliai pasikeisti. Jeigu žlugtų derybos tarp Graikijos vyriausybės ir privačių investuotojų dėl skolos nurašymo, tai natūralu, kad būtų labai didelis šokas finansų rinkoms. Kurį laiką skolinimosi kaina ir galimybės pasiskolinti būtų daug prastesnės“, – dėstė N. Mačiulis.
