Perimti banko „Snoras“ akcijas Vyriausybė nusprendė praėjusių metų lapkritį.
Bankrutuojančio banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacija prašo Seimo sudaryti specialią komisiją, kuri užtikrintų banko klientų interesų apsaugą ir įpareigotų rasti atsakymus į visuomenei ir kreditoriams rūpimus klausimus.
„Atsisakydami sukurti tokią komisiją parlamentarai viešai pareikštų savo nesiskaitymą su teisėtais savo rinkėjų interesais. Taip pat pademonstruotų panieką demokratijai, kurios pagrindą sudaro teisinga ir visuomenei prieinama informacija“, – teigiama pirmadienį asociacijos išplatintame pranešime.
Jame pažymima, kad nors nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo praėjo jau du mėnesiai, visuomenei ir banko klientams liko daug neatsakytų klausymų ne tik apie faktinę banko finansinę būklę, bet ir apie Vyriausybės bei Lietuvos banko veiksmų pagrįstumą.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija reikalauja detalių paskaičiavimų, kaip pakito banko vertė po nacionalizacijos.
„Valstybė, kaip nauja banko savininkė, turėjo užtikrinti banko „Snoras“ vertę ir tuo pačiu indėlininkų bei kreditorių interesus. Jei paaiškėtų, kad po nacionalizacijos banko vertė reikšmingai sumažėjo, tai reikštų, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių“, – rašoma pranešime.
Opozicija nori komisijos, valdantieji – ne
Metų pradžioje, pasirodžius informacijai, kad laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley ir jo komandos kelių savaičių darbas atsiėjo 16,69 mln. litų, opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ ragino Seimo narius rinktis į neeilinę sesiją ir pranešė renkanti parašus dėl parlamentinės komisijos įkūrimo.
„Dėl 16 mln. sudarinėti Seimo komisiją yra juokinga. Ką toj komisijoj sužinosim?“ – anksčiau svarstė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tuomet tikino, kad S. Freakley ir jo talkininkams sumokėta suma abejojantys Seimo nariai ir nesteigdami parlamentinių komisijų turi pakankamai galimybių aiškintis situaciją, tačiau jomis nesinaudoja.
„Pažiūrėkit, kiek Seimo narių bus perskaitę medžiagą apie ankstesnes „Snoro“ inspekcijas, kuri yra specialioje Seimo raštinėje. Aš manau, kad tikro susidomėjimo nerodo, bet per komisijų iniciatyvą yra bandoma susikurti viešųjų ryšių erdvę“, – sakė J. Razma.
Be to, jis nuogąstavo, kad tokia parlamentinė komisija atneštų daugiau žalos, o ne naudos. Komisijos nariai esą iki galo nesuvokę situacijos kažką aiškins, komentuos su itin jautriu bankų sektoriumi susijusias temas, o bet koks neapgalvotas pasisakymas gali destabilizuoti sistemą.
Perimti banko „Snoras“ akcijas Vyriausybė nusprendė praėjusių metų lapkričio 16 dieną. Netrukus, Lietuvos banko prašymu, Vilniaus apygardos teismas „Snorui“ iškėlė bankroto bylą.
