Ši IQ.lt knygų trijulė pasakoja drąsių žmonių istorijas. Savo nuotykius aptaria nepasotinami keliautojai, jausmus išlieja sumanios ir pasiaukojančios moterys. Pamatysite, kad nesate išimtys. Visais laikais ir visose šalyse žmonės kovoja su negandomis, verkia, šypsosi, myli, abejoja. O gyvenimiški pavyzdžiai juk įkvepia labiausiai.
1. „Neprijaukinti arkliai“, Jeannette Walls. „Vaga“, 2012 m. – 328 p.
Naujoji Jeannette Walls knyga – autobiografinis romanas apie autorės močiutę Liliją, kuri, pasitelkusi moterišką drąsą ir sumanumą, padėjo visai šeimai įveikti audras, sausras, potvynius, asmenines tragedijas ir Didžiąją depresiją.
Lilija visad buvo kupina beatodairiško ryžto įgyvendinti tai, ką sumaniusi: vos šešerių ji jau padėdavo tėvui tramdyti laukinius arklius; sulaukusi penkiolikos išėjo iš namų ir penkis šimtus mylių keliavo per Naująją Meksiką į tolimą provincijos miestelį mokyti vaikų, turėdama tik revolverį užantyje ir kumelę. Vėliau ji išmoko vairuoti automobilį, valdyti lėktuvą, gyveno Arizonos rančoje, „kurioje dirbo visas šimtas pakvaišusių kaubojų“.
Lilija visą gyvenimą kovojo prieš įvairias visuomenės ydas – už moterų, indėnų teises, už visus, „netelpančius“ į visuomenės stereotipų rėmus. Ji užaugino du vaikus, kurių vienas – autorės motina, įamžinta romane Stiklo pilis (Vaga, 2010 m.).
Taip anais didelio sunkmečio laikais gimė vienos nepalaužiamos dvasios moters istorija.
2. „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“, Goda Juocevičiūtė, Raimondas Dikčius. „Versus aureus“, 2011 m. – 240 p.
Drakono metų, kurie pagal kinų Mėnulio kalendorių prasidės sausio 23 d., išvakarėse pasirodžiusi Raimondo Dikčiaus ir Godos Juocevičiūtės knyga „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“ – naujiena Rytų tyrinėjimo ir kelionių literatūroje. Tai pirma lietuvių kalba parašyta knyga, kuri pateikia itin plačią pažintį su Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų kultūromis. Ją sudaro trys skyriai: „Kvepiantis uostas“, „Vidurio valstybė“ ir „Pasaulio stogas“.
Gausiai nuotraukomis iliustruotos trilypės knygos temos – įvairios ir spalvingos, tik keletas iš jų: šiuolaikinės gatvės mados, vietiniai valgymo įpročiai, senieji Pekino hutongai ir Šanchajaus dangoraižiai, erotika ir doros supratimas kinų visuomenėje, žmonių kasdienybę persmelkę prietarai ir daoizmo filosofija, kinų astrologija, čanbudizmo raida, Tibeto budizmo paslaptys ir tradicinė kinų medicina.
Remdamiesi daugiamete kelionių patirtimi ir per nuodugnias Azijos studijas sukauptomis žiniomis, žurnalistė Goda Juocevičiūtė ir rašytojas Raimondas Dikčius supažindina mus su įdomiausiomis regiono vietovėmis, skverbiasi į vietos gyventojų mąstymo vingius, siekia paaiškinti mums neįprastą, keistu atrodantį rytiečių elgesį.
Pasakojimų apie Kiniją bei Tibetą ir praktinių patarimų mozaika dėliojama be vakariečiams būdingo eurocentristinio požiūrio, kartu griaunami krikščioniškame pasaulyje įsivyravę nepagrįsti mitai apie Aziją. Autoriai ironiškai aprašo ir pernelyg susireikšminusius pseudorytietiškų tradicijų gerbėjus ir neadekvatų jų požiūrį į Azijos kultūras.
„Šiais laikais Kinija kiekvienam norinčiam pasiekiama, net Tibetas tapo prieinamas, tačiau objektyvios informacijos pas mus yra palyginti mažai, todėl apie tuos kraštus vis dar sklinda visokios pasakos ir, švelniai tariant, keistos teorijos, kurios pateikiamos kaip itin rimtos, nenuginčijamos tiesos. Tą miglą ir norėjome išsklaidyti. Knygoje atskleidžiame ne tik Azijos šviesiąsias puses, bet ir problemas, šešėlius, kurie paprastai slepiami arba nutylimi“, – sako knygos autoriai.
R. Dikčius ekspedicijas po Kiniją ir Tibetą rengia nuo 1992 m. Pekine ir Luojange jis gilinosi į kelių tūkstantmečių istoriją turinčios ir iki šiol plačiai taikomos tradicinės kinų medicinos subtilybes. Taip pat R. Dikčius Kinijoje mokėsi kinų psichofizinių praktikų ir jomis reguliariai užsiima beveik dvidešimt metų. Laisvai samdoma žurnalistė G. Juocevičiūtė Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos ir rytotyros specialybes, ne kartą keliavo po Kiniją ir Tibetą, yra paskelbusi daugybę kelionių reportažų bei apybraižų įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose.
3. „Apie trapesnį indą, undinėlę ir kiauliaganį, apie atkeliamus vartus ir nakties slėnį“, Eglė Sakalauskaitė. „Versus aureus“, 2011 m. – 248 p.
Šiame romane, antrojoje Eglės Sakalauskaitės knygoje (pirmąją – apysaką „Žalčių karalienė“ – „Versus aureus“ leidykla „Debiutų“ serijoje išleido 2006 m.), pasakojama apie Lietuvos, daugiausia Vilniaus krašto, dvarų ir dvarelių gyvenimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Tačiau ne buities autentika kūrinyje yra svarbiausia: tai laikas, kai visuomenės ir pavienių žmonių sąmonėje vyko radikalūs pokyčiai, keitėsi socialinė sankloda, griuvo ir formavosi naujos kultūrinės, dvasinės, galiausiai dorovinės vertybės.
Dviejų žmonių – bajoraičio Vladislovo Chvainickio ir jaunos rašytojos, Chvainckių namų mokytojos Elzės Ostrovskytės – meilės istorija yra nelyginant ano meto kultūrinių idėjų ir gyvenimo būdo koncentratas, sutelktas laiko dvasios vaizdinys: skausmingas moters asmens laisvės įtvirtinimas, menininko pareigos ir pašaukimo dilema, beatodairiška meilės aistra ir savęs išsižadėjimas, Svetimo ir Kito tapsmas Artimu.
Sudėtinga kūrinio struktūra – į romaną įterptas vidinis romanas, parašytas neva pasakojamų įvykių veikėjos, taip pat už pagrindinio teksto likę užrašai bei impresijos – savaip liudija žmogaus dvasios tapsmo sudėtingumą, nevienalaikę ir nevienalypę kuriančiojo sąmonės būtį ir prigimtį.
E. Sakalauskaitės romano pristatymas, vyks sausio 18 d. 19 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius). Renginyje dalyvauja knygos autorė E. Sakalauskaitė, literatūros kritikas, redaktorius Justinas Kubilius, rašytoja Gintarė Adomaitytė, „Versus aureus“ leidyklos redaktorė Onutė Gudžiūnienė, senovinės vokalinės ir instrumentinės muzikos ansamblis „Giesmių tarnai“.
