Juanis skverbiasi į tarptautines finansų rinkas.
Nors Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje ir svarbi eksporto partnerė pasaulinėse rinkose, jos valiuta juanis tarptautinėse rinkose dar visai neseniai nevaidino svarbaus vaidmens. Tačiau situacija keičiasi. Kinija ir Japonija ateityje ketina juanį naudoti kaip pagrindinę komercinių atsiskaitymų valiutą. Vokietijos spauda svarsto, ar taps Kinijos nacionalinė valiuta antrąja pagal svarbą tarptautine valiuta po dolerio?
Ekonomistas Barry Eichengreenas iš JAV Berklio universiteto mano, kad tai gali įvykti gana greitai. JAV doleris XX amžiaus pradžioje vos per dešimtmetį iš vieno regiono valiutos tapo pasaulio valiuta. Ekonomistas sako, kad šiame amžiuje panašiai gali nutikti ir su juaniu. Net jei kol kas tik spėliojama, ar 2020 metais Šanchajus taps pasaulio finansų centru, o juanis tarptautine valiuta, panašu, kad viskas juda ta kryptimi.
Prieš daugiau negu dvi savaites Japonija ir Kinija atnaujino derybas dėl juanio naudojimo komerciniuose sandoriuose. Antrosios ir trečiosios pagal dydį pasaulio ekonomikos tarpusavio prekyba 2010 metais siekė apie 260 milijardų eurų.
Japonijos kompanijoms jau dabar leidžiama investuoti į Kinijos vertybinius popierius. Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro Tarptautinės prekybos tyrimų instituto specialistas Lee-Makiyama Hosukas sako, kad tai yra reikšmingas politinis žingsnis. Iki šiol Japonijos ir kitų užsienio šalių kompanijos visas sąskaitas iš pradžių perskaičiuodavo doleriais, o paskui – juaniais. Bet koks kurso svyravimas įmonėms keldavo riziką.
Jau kurį laiką Kinija imasi priemonių, kad padėtų savo valiutai įsitvirtinti pasaulio rinkose. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Nigerijos ir Brazilijos, centriniai bankai jau dabar dalį atsargų laiko juaniais.
Kinijos centrinis bankas nori išplėsti ribas, kuriose juanio kursas galės svyruoti dolerio atžvilgiu. „Ši tendencija rodo liberalizavimą. Kinija artėja prie visiško svyravimo“, – sako Kinijos centrinio banko vadovas Zhou Xiaochuan. Tai reiškia, kad bet kokios investicijos kita valiuta gali būti konvertuojamos į juanį rinkos kainomis.
„Padaryti juanį tarptautine valiuta reikštų visiškai atverti Kinijos finansų rinkas užsienio investuotojams“, – sako JAV ekonomistas B. Eichengreenas. Tačiau Kinija šiek tiek to ir baiminasi. Vyriausybė turėtų nebesikišti į bankų skolinimo politiką. Valstybės ir savivaldybių įmonėms turėtų būti taikomos griežtesnės biudžeto taisyklės ir Kinija turėtų nustoti eksportą skatinti žemu juanio kursu.
Specialistai mano, kad kol juanis taps svarbia tarptautine valiuta, turės praeiti dešimtmetis ar daugiau. Susitarimas su Japonija yra tik kaip pirmieji kūdikio žingsniai.
