Kas laukia euro?
Pasitikėjimas euru smunka kartu su jo kursu, o politikai vis dar neranda tinkamų priemonių euro zonos skolų krizei išspręsti. Analitikai ir Europos Sąjungos gyventojai spėlioja, ar apskritai gali euras žlugti ir kas būtų po to. Toks kol kas menkai tikėtinas įvykis paveiktų ir skolininkus, ėmusių kreditus eurais.
Lietuvoje 71 procentas visų paskolas pasiėmusių gyventojų, jas gavo eurais. Paskolas litais yra pasiėmę 27,5 proc., o kitomis valiutomis – 1,17 proc. gyventojų.
Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad visų pirma, galimi skirtingi euro zonos skilimo scenarijai su skirtingomis pasekmėmis turintiems įsipareigojimų eurais.
„Labiausiai tikėtinas (bet vis tiek turintis mažesnę nei 50 proc. tikimybę) scenarijus yra vienos (Graikijos) ar kelių mažų periferinių euro zonos valstybių atsiskyrimas. To pasekmė galėtų būti kreditavimo krizė ir kiek gilesnė nei dabar prognozuojama recesija euro zonoje ir, turbūt, šiek tiek pigesnis euras kitų pasaulio valiutų atžvilgiu“, – svarsto N. Mačiulis.
Jis numato ir galimą kitokį scenarijų – nuo euro zonos atsiskiria stipriosios euro zonos valstybės, kurios įsiveda savo nacionalines valiutas, o su labai nuvertėjančiu euru lieka silpnosios periferinės euro zonos valstybės. Tačiau N. Mačiulis įsitikinęs, kad abiem atvejais tai niekaip nepaveiktų Lietuvos gyventojų, turinčių paskolas eurais: lito ir euro kursas išliktų nepakitęs, todėl nesikeistų ir reali paskolos našta.
„Yra labai maža tikimybė, kad gali įvyktų visiškas euro zonos žlugimas, kai visos dabartinės euro zonos valstybės grįžtų prie nacionalinių valiutų. Tokiu atveju visų gyventojų ir įmonių įsipareigojimai (paskolos) ir turtas (indėliai) tikriausiai būtų konvertuojami iš eurų į litus, pagal dabar egzistuojantį valiutos kursą. Tad ir vėl reali paskolų našta išliktų nepakitusi.
Tik vieninteliu atveju gali keistis gyventojų paskolų reali našta – kai lito ir euro kursas pasikeičia. Šiame euro zonos skolų krizės kontekste sunku įsivaizduoti scenarijų ir priežastis, dėl kurių galėtų keistis lito ir euro kursas. Tai galėtų atsitikti tik dėl neatsakingos pačių lietuvių ekonominės politikos, jei būtų nuspręsta atsieti litą nuo euro. Tačiau tokiu atveju atsirastų daug nemokių įmonių ir gyventojų, turinčių paskolas eurais, todėl tokiai pavojingai pagundai turėtų būti atsispirta“, – mano ekonomistas.
Kokios būtų palūkanos paskolas eurais pervedus į litus, bankininkai nesiryžta prognozuoti. Galimas variantas, kad kilus naujai finansų krizei bankai vėl nustotų skolinti vieni kitiems, tad pakiltų tarpbankinės palūkanos. Tokiu atveju išaugtų palūkanos ir klientams.
Apie 90 proc. „Danske“ banko klientams išduotų paskolų yra paskolos eurais. Tačiau euro žlugimo scenarijų banko atstovai dar nesvarsto ir laiko juos mažai tikėtinais.
„Tikimybė, kad euro zona gali žlugti yra minimali. Valstybės skolininkės – Italija, Ispanija – priėmė griežtus fiskalinės konsolidacijos planus, kuriuos teigiamai įvertino finansų rinkos“, – sako „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
