Tibeto laisvės siekiai siutina oficialųjį Pekiną.
Pasak „Human Rights Watch“, tibetiečių susideginimai turi būti siejami su nesėkminga Pekino politika. Šių metų sausio mėnesį Kinijos regionuose, kuriuose gyvena tibetiečiai, jau užfiksuoti trys vienuolių susideginimo atvejai. Nuo 2011 metų kovo šis skaičius išaugo iki 15, rašo prancūzų dienraštis „Le Monde“.
Pasak Nicholo Bequelino, „Human Rights Watch“ tyrėjo Honkonge, 2008 m. minėtuose regionuose vyko protestai, po kurių trapią ramybę užtikrino policijos ir kariuomenės pajėgos. Tačiau Pekinas ir toliau varžė regionų gyventojų laisvę. O būtent tokia „radikali politika“, ypač patriotinio švietimo kampanijos, ir buvo 2008 m. protestų priežastis.
Eksperto teigimu, Pekino agresyvi politika, verčianti paklusti įstatymui, tačiau pačiai valdžiai negaliojanti (dienraštis mini žmonių dingimus, smurtą ir kankinimus, siejamus su šalies saugumo pajėgomis), piktina tibetiečių dvasininkijos atstovus. O šie kadaise buvo nusiteikę bendradarbiauti su oficialia valdžia.
Represinės priemonės, kurių tikslas – riboti religinių bendruomenių įtaką tiek pačiame Tibete, tiek tibetiečių gyvenamuose regionuose, nepasiekia savo tikslų. Sulaukiama netgi priešingų rezultatų.
Minėti susideginimai metė iššūkį ne tik Pekinui, bet ir tibetiečių dvasininkams. Mat jos, kaip tarpininko tarp valdžios ir vienuolių bendruomenės, vaidmuo silpsta. Atitinkamai silpsta ir Pekino valia atlaidžiau žiūrėti į dvasininkiją.
