D. Grybauskaitė ragino „užtikrinti socialinį teisingumą“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad šiemet reikėtų sugebėti suderinti finansinį stabilumą bei socialinę gerovę – didinant minimalų atlyginimą. „Norėsiu matyti socialinio teisingumo užtikrinimą“, – aiškino šalies vadovė, bet nepatikslino, kiek ir kada minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų būti pakelta.
„Tai klausimas dėl minimalaus atlyginimo, nes net dabartinėje situacijoje mūsų minimalus atlyginimas yra mažiausias Baltijos šalyse ir šįmet nebuvo numatyta jo didinti. Kiek, kada ir kaip didinti – nenoriu spausti Vyriausybės, bet klausimas išlieka aktualus“, – po susitikimo su Vyriausybės nariais žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.
Premjeras Andrius Kubilius dar prieš galutinį biudžeto tvirtinimą kalbėjo, jog MMA 2012 metais būtų galima didinti daugiausiai 50 litų, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu Lietuvoje minimali alga siekia 680 litų po mokesčių.
Tačiau Trišalė taryba nesugebėjo susitarti, kokiais būdais būtų galima didinti algas. Galiausiai biudžete atsivėrusi skylė privertė atsisakyti šių planų. Kada numanoma didinti MMA, premjeras nebekalba.
D. Grybauskaitė teigė, jog kompromiso ir toliau turi ieškoti trys pusės: Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai.
Lietuva MMA dydžiu Europoje lenkia tik rumunus ir bulgarus.
Netenkina IAE uždarymas
Prieš susitikimą akcentuota, jog pagrindinis Vyriausybės darbų aptarimo klausimas – energetika.
Šalies prezidentė pareiškė, jog su „Nukem Technologies“ pasirašyta sutartis nėra geriausias variantas, o dalį atsakomybės dėl neefektyviai vykdomų Ignalinos atominės elektrinės veiksmų turėtų prisiimti ir Vyriausybė.
„IAE uždarymo programą vykdo trys partneriai: konkursą laimėjusi „Nukem“, Europos Komisija su Europos plėtros ir rekonstrukcijos banku ir Lietuvos Vyriausybė. Taigi tik trijų partnerių sutarimas gali garantuoti, kad darbas bus rezultatyvus ir galutinai užbaigtas. <…> Prieš keliant kardą ir kviečiant kariauti reikia būti teisiu, o kaip matėme iš Vyriausybės pusės, dėl netaliktų namų darbų kaltinti tik vieną „Nukem“ tikrai negalima“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pažymėjusi, jog Vyriausybė nesugebėjo efektyviai kontroliuoti situacijos.
IAE uždarymo darbai vėluoja mažiausiai kelis metus. Planuojama, jog 2014-2020 metais vyksiantiems uždarymo darbams prireiks 2,8 mlrd. litų, tačiau Europos Komisija pasiryžusi skirti tik 2 mlrd. litų.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį ir į šilumos ūkį, teigdama, jog būtina ne tik stiprinti monopolijų kontrolę ir atsakomybę už nesąžiningus veiksmus, bet ir sparčiau įgyvendinti energetikos projektus bei skatinti alternatyviosios energetikos plėtrą, todėl Seimo pavasario sesijoje būtina priimti suskystintų dujų terminalo ir Visagino AE statybos įstatymus.
Ragino taupyti
Tiek D. Grybauskaitė, tiek A. Kubilius sutiko, jog taupyti privalėtų ir ministerijos, atidžiai vertindamos komandiruočių būtinybę. Prezidentė sukritikavo egzotiškas keliones pamėguvius valdininkus ir teigė, jog šiemet tokių išvykų turėtų būti mažiau.
„Vyriausybė turės labai atidžiai stebėti, kad nebūtų incidentų, kad nebūtų tokių pavyzdžių, kokius matėme su įvairiais važinėjimais nežinia kur ir kodėl, su įvairiais brangiais kurortuose rengiamais seminarais“, – gėdino prezidentė, užsiminusi, jog jau žino apie kai kurių ministerijų planuojamas panašias išvykas.
Šiuo atveju derėtų susigėsti ir pačiam A. Kubiliui. Premjeras nesiėmė ryžtingų veiksmų, kuomet praėjusių metų rudenį išaiškėjo, jog Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Giedriaus Kazakevičiaus bei kitos darbuotojos kelionė į Naująją Zelandiją atsiėjo 30 tūkst. litų. Išvyka tąkart buvo sukritikuota ir prezidentės, tačiau G. Kazakevičius savo noru atsistatydino.
Darbą rudenį baigsianti Vyriausybė vis dėlto nebuvo aštriai kritikuojama šalies vadovės: „Labai noriu tikėtis, kad šis darbas išliks rezultatyviu nepriklausomai nuo to, kiek mes ginčysimės ar barsimės, ar kiek mus įtakos išoriniai faktoriai.“
Pats A. Kubilius įvardijo, jog vienas svarbiausių šiai Vyriausybei likusių uždavinių – efektyvaus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai užtikrinimas. Šalis pirmininkaus 2013 metų antrąjį pusmetį, tačiau premjeras pažymėjo, jog ši valdžia turi užtikrinti planuotos politikos tęstinumą ir po Seimo rinkimų.
