Nesulaukus Seimo kadencijos pabaigos parlamentarui konservatoriui Vitui Matuzui gali tekti atsisveikinti su savo padėjėja-sekretore Rasa Šošič. Seimo nario dešinioji ranka Aukštaitijos sostinėje siekia tapti Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Biržų, Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių prievaizde – Vyriausybės atstove Panevėžio apskrityje.
Sieks prievaizdo vietos
Į dvi kadencijas Vyriausybės atstovu išdirbusio Leono Alesionkos vietą pretenduoja aštuoni kandidatai.
Dokumentus dalyvauti konkurse buvo pateikę devyni, tačiau vienam pretendentui dėl keliamų reikalavimų neatitikusių kvalifikacinių gebėjimų teko iš kovos pasitraukti anksčiau.
Apie ketinimus palypėti karjeros laiptais konservatorė R.Šošič vengia kalbėti. Seimo nario padėjėja pareiškė šios temos nekomentuosianti.
Kad R.Šošič planuoja dalyvauti konkurse, patvirtino V.Matuzas.
„Informavo, kad pateikė dokumentus, o kaip jai seksis, matysime po konkurso. Be jokios abejonės, būtų gaila su ja atsisveikinti. Tikrai gerai dirbo, bet kiekvienas žmogus turi galimybę rinktis“, – „Sekundei“ teigė seimūnas.
Ar R.Šošič laimėjus konkursą ieškosiantis naujos padėjėjos, V.Matuzas aiškino svarstysiantis šiam pasibaigus.
„Šiauliuose buvo atvejis, kai laimėjo vilnietis. Tiesa, jis paskui atsisakė pareigų.
Svarbiausia, kad šias pareigas užimtų tą darbą suprantantis žmogus, o gyvenamoji vieta šiais laikais visai nesvarbu“, – mano seimūnas.
Seimo nario pašonė neša sėkmę
2010-aisiais M.Romerio universitete teisinį išsilavinimą įgijusi R.Šošič trečius metus darbuojasi Seimo nario V.Matuzo padėjėja. Prieš tai konservatorė yra dirbusi teisininke Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos policijos skyriuje.
Konkurso Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje sąlygose numatoma, kad kandidatams, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą, pakanka trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirties.
Kitų sričių aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems kandidatams privalomas ne mažesnis nei penkerių metų darbo stažas viešojo administravimo srityje.
Jei R.Šošič laimėtų konkursą, taptų dar viena V.Matuzo bendražyge, palypėjusia karjeros laiptais.
Buvusi šio įtakingo konservatoriaus padėjėja Jarda Paukštienė šiuo metu eina premjero atstovės spaudai pareigas. Dar anksčiau, V.Matuzui būnant Panevėžio meru, J.Paukštienė darbavosi jo patarėja ryšiams su visuomene.
Panevėžyje kalbos apie politinį protegavimą užimant solidžius postus sklandė ir po V.Matuzo patikėtiniu TS-LKD Panevėžio skyriuje laikomo 36-erių Viktoro Trofimovo pergalės konkurse Panevėžio darbo biržos direktoriaus vietai užimti.
Tąkart daugeliui atrodė keista, kad atsakingos pareigos atiteko ne konkurse dalyvavusiai ilgametei šios įstaigos pavaduotojai Audronei Biguzienei, o jaunam politikui, prieš tai dvejus metus dirbusiam Panevėžio apskrities viršininku, tačiau panaikinus apskričių administracijas netekusiam pareigų. V.Trofimovas 2008-aisiais taip pat yra buvęs Seimo nario V.Matuzo padėjėju-sekretoriumi.
Rizikuoti neišdrįstų
Vyriausybės atstovo Panevėžyje vieta liko laisva pasibaigus 62-ejų L.Alesionkos antrajai kadencijai. Aštuonerius metus šias pareigas ėjęs savivaldybių prievaizdas trečią kartą pareigų nusprendė nebesiekti.
L.Alesionka pripažįsta ne kartą raginęs Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnyboje dirbančius specialistus dalyvauti konkurse.
„Jei mano buvę kolegos specialistai dalyvautų konkurse, be jokios abejonės, laimėtų. Jie yra tikri savo darbo asai. Tokiame darbe reikia ne tik gilių teisinių žinių, bet ir didelės patirties viešojo administravimo srityje“, – įsitikinęs L.Alesionka.
Mediko išsilavinimą turintis L.Alesionka pripažįsta prieš aštuonerius metus ryžęsis dalyvauti konkurse tik todėl, kad buvo įgijęs nemažos administravimo ir įstatymų leidybos patirties.
Prieš tapdamas Vyriausybės atstovu jis yra dirbęs mediku, Anykščių rajono meru, Ligonių kasos Medicinos ir ekspertizės bei Vidaus audito ir ekspertizės skyrių vedėju, buvo išrinktas į Seimą.
Per ketverius jame praleistus metus L.Alesionka padėjo pagrindus sveikatos reformai, Alkoholio kontrolės įstatymui.
„Jei būčiau dirbęs tik Seimo nario padėjėju-sekretoriumi, tikrai nebūčiau siekęs Vyriausybės atstovo apskrityje vietos.
Tačiau ir su tokia patirtimi laimėjau tik trečią konkursą – Utenos ir Vilniaus apskrityse nepasisekė, bet Panevėžyje triuškinamai nugalėjau penkis kandidatus“, – tvirtina L.Alesionka.
Nebuvo partine tarnaite
Buvęs Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje svarsto, kad visų konkursų rezultatų skaidrumą lemia sąžininga komisija.
„Nenoriu menkinti komisijos narių, bet aš ne aklas ir ne kurčias“, – pripažįsta L.Alesionka.
Jis pats neslepia turintis karčios patirties.
Kai prieš ketverius metus dalyvavo konkurse Vyriausybės atstovo vietai užimti dar vienai kadencijai, iš vieno komisijos nario išgirdo, kad negalintis laimėti. Iš ko tokį nurodymą buvo gavusi komisija, L.Alesionka pripažįsta iki šiol neišsiaiškinęs.
„Tuomet laimėjau, nes vienas komisijos narys, sužinojęs, kas vyksta, man parašė didesnį balą“, – atvirauja buvęs Vyriausybės atstovas.
L.Alesionka tikina niekada nebuvęs partine tarnaite, tačiau ir politinių nurodymų nėra sulaukęs nė iš vieno premjero, nors teko dirbti net su trimis – Algirdu Mykolu Brazausku, Gediminu Kirkilu, o su valstybės tarnyba atsisveikino išlydėtas už sąžiningą darbą jam padėkojusio Andriaus Kubiliaus.
L.Alesionkos nuomone, Vyriausybės atstovas, prižiūrintis, kaip apskrities savivaldybės laikosi šalies teisės aktų, negali turėti politinių simpatijų ar antipatijų.
Todėl jam nepatikę, kad pastaruosius trejetą metų net du kartus buvo teikiami įstatymo projektai ir bandoma Vyriausybės atstovo postą padaryti politinio pasitikėjimo.
„Tie projektai buvo tokie antikonstituciniai, kad net gėda žiūrėti“, – mano buvęs Vyriausybės atstovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
