Pasitikus naujus metus net nesąmoningai bandome aprėpti praėjusiųjų pasiekimus ir prognozuoti, kokie bus šiemet. Atsitiktinis sutapimas, bet visoms trims naujoms knygoms, papildančioms IQ lentyną šią savaitę, laikas, praeities ir ateities ryšys yra labai svarbūs. Kol mokslas atsakys kodėl praeitis veikią ateitį, o ne atvirkščiai, grįžkime į rūstų XI a. Europoje, o paskui šoktelkime į 2108 m. Gal tada bus lengviau atsakyti, kaip gyvename šiandien.
1. „Beždžionė ir esmė“, Aldous Huxley. Kitos knygos, 2011. – 216 p.
Žmonijos vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą Aldousą Huxley pakoreguoti sąlyginai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą, kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ O. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubrėžė pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.
„Beždžionė ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines religines bendruomenes. Per stebuklą išsigelbėjusios Naujosios Zelandijos mokslininkų grupelė surengia ekspediciją, siekiančią vėl atrasti Ameriką ir susigaudyti, kas liko iš civilizacijos po to, kai žmonėmis vadinamos plikosios beždžionės ėmė švaistytis tautinio išskirtinumo, progreso ir aukštųjų technologijų kuokomis…
A. Huxley (1894–1963) yra garsių romanų bei antiutopijų autorius, vienas reikšmingiausių intelektinio romano atstovų Europos literatūroje. Ne tik rašytojas, bet ir filosofas, dramaturgas, eseistas, socialinis kritikas, poetas, pacifistas, eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas ir atsakyti į daugeliui rūpimą klausimą – kur link juda žmonija, sukūrusi beveik tobulų technologijų civilizaciją ir išlaikiusi urvinę kovos už būvį etiką.
Anot A. Huxley kūrybos tyrinėtojo Roberto Kuehno, šis rašytojas „gyvenimą pradėjo kaip judraus, skvarbaus proto enfant terrible, o baigė kaip išminčius“. Daugelio XX a. filosofų nuomone, A. Huxley iki pat gyvenimo pabaigos išliko modernaus mąstytojo etalonu. Per ilgą rašytojo karjerą jis parašė 47 knygas, tarp jų – kelias itin svarbias antiutopijas, nužymėjusias esmines šiuolaikinės visuomenės judėjimo trajektorijas. Tai „Puikus naujas pasaulis“ (Brave New World, 1932), „Beždžionė ir esmė“ (Ape and Essence, 1948), „Sugrįžus į puikų naują pasaulį“ (Brave New World Revisited, 1958), „Sala” (Island, 1962).
2. „Varinis paukštis“, Kaari Utrio. Tyto alba, 2011 m. – 760 p.
– Tebūnie tavo dukra Terhen – ūkana. Tesaugo rūkais savo giminę nuo pavydžių akių ir piktos valios. Paduokite kūdikį motinai.
Kaari Utrio (Kari Utrio; g. 1942 m.) – suomių rašytoja, istorikė, filosofė, populiarių romanų ir mokslinių studijų autorė. Lietuvių kalba 1998 m. išleista jos knyga „Ievos dukterys“ pristatė K. Utrio kaip mokslininkę, aistringai ir argumentuotai dėstančią savo teiginius. Istoriniai rašytojos romanai pirmauja geriausiai perkamų Suomijos knygų sąrašuose, jie verčiami į daugelį Europos kalbų.
„Varinis paukštis“ – įtraukianti, spalvinga ir nepamirštama kelionė per rūsčią vienuoliktojo amžiaus Europą. Mažoji Terhen gimė ne pačiais geriausiais laikais: nors ji nepaprasta, moka sukelti vėją ir miglą, nors ji ir iš turtingos giminės, tačiau tėvai ją be didelio sielvarto atiduoda auginti giminaičiams. Ten ji sutinka Talpiją Žynį, žmogų, kuris pirmasis jai papasakojo apie užkalbėjimus ir aukojimus, apie oro ir žemės jėgas.
Niūrūs laikai, karai ir suirutės, tuo metu siaubiančios kraštą, atplėšia Terhen nuo globėjų ir įmeta į kunkuliuojantį įvykių sūkurį. Mirus tėvui, Terhen iškeliauja – per Gotlandą į Kijevą, po to Konstantinopolį, vėliau ji pasiekia Vengriją ir Prancūzijos karaliaus dvarą…
Istoriniai įvykiai, karai ir gaisrai, sutikti žmonės ir naujos patirtys, burtai ir tikėjimai kuria įtikinantį, tarsi gyvą ankstyvųjų viduramžių Europos paveikslą. Europos žemėlapis – lyg kilimas, patiestas po Terhen kojomis, nepaliaujamai žengiančiomis tolyn – iki Anglijos, kur herojės gyvenimas pasisuka nauja, stulbinančia vaga. Viduramžių brutalumas ir paslaptingumas, prietarai, magija, karo troškimas ir meilės istorija susipina romane į vieną įvykių ir minčių kamuolį, įtraukiantį skaitytoją tarsi verpetas.
3. „Kiek trunka sekundė“, Jonas Grigas. Tyto alba, 2011 m. – 348 p.
Jonas Grigas – Lietuvos MA akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras – populiariai ir suprantamai pasakoja, kaip mokslas atskleidžia pasaulio paslaptis – nuo mažiausių dalelių iki visatos tamsiosios energijos, nuo termobranduolinės reakcijos, vykstančios Saulėje, iki procesų mūsų smegenyse ir kaip visa tai tarpusavyje susiję, kaip mokslo pasiekimai veikia mūsų gyvenimą, ar tęsiasi žmogaus evoliucija, ar…
Kas yra laikas? Kodėl ateitis skiriasi nuo praeities? Kodėl praeitis veikia ateitį, o ne atvirkščiai? Kas yra šviesa? Kas suteikia tą ypatingą žavesį vaivorykštei, žaibui tamsiame danguje, saulėlydžiui, saulės apšviestų bažnyčių vitražams ar žvakės liepsnos mirgėjimui? Kas yra vanduo? Juk mes iš esmės egzistuojame kaip vanduo! Tad ar žinome, kas esame? Kas yra gyvybė?
Ar pasaulis yra tik iliuzija?Ar esame vieni visatoje? Ar gyvena ir kur gyvena tie kiti, ar jie lanko mus ir bendrauja su Žemės žmonėmis? Jei ne, tai kodėl ir kur jie slepiasi?Kas bendra tarp mokslo ir meno? Ar galima suderinti mokslą ir etiką? O mokslą ir tikėjimą? Gal mokslas jau užėmė Dievo vietą?
Ar Lietuvos žmonės žino, už ką kasmet Lietuvos mokslui skiriami šimtai milijonų litų, o mokslininkams – solidžios mokslo premijos?
Ši knyga – apie pasaulio reiškinius. Joje kalbama apie mokslinį pasaulio pažinimo metodą, mokslo žinių kūrybą, mokslo santykį su kultūra, menu, etika, morale ir tikėjimu. Aptariamas žmones supančios aplinkos – cheminės, elektromagnetinės ir kitokios – poveikis, nagrinėjami Žemėje, Saulėje ir visatoje vykstantys reiškiniai. Ypač išsamiai nagrinėjami šiuolaikinių technologijų poveikio mūsų sveikatai klausimai.
