Kas kuria užtrauktukus iš deimantų?

(fashionmagazine.com nuotr.)

Ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje kompanija pradėjo kurti sudėtingo dizaino transformuojamus papuošalus, tarp kurių – užtrauktuko idėją atspindintis kaklo koljė.

Jei neteko girdėti „Van Cleef&Arpels“ juvelyrikos namų vardo, tai, neabejoju, teko matyti jų sudėtingus, spalvingus, įmantrius ir labai brangius kūrinius. Ekspertai šios kompanijos papuošalų dizainą vadina paslaptingu, vienu sudėtingiausiu, stebinančiu nuolatiniais technologiniais atradimais, nekalbant apie tematikos kūrybiškumą. Ar teko girdėti apie juvelyrinį užtrauktuką, kuris veiktų lyg tas, kurį esame įpratę matyti įprastuose drabužiuose, tačiau prabangaus, sumanaus dizaino kaklo papuošalo pavidalu?

Galbūt kažkam jo iki šiol neteko nė regėti, o prancūzų juvelyrikos kompanija „Van Cleef&Arpels“ juos kuria nuo 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Taip, ši papuošalų imperija savo metus jau gali skaičiuoti šimtmečiais: 1906 m. oficialiai įregistruotas šis vardas ir juo pavadintas pirmasis juvelyrikos salonas Paryžiuje. Dar 1896-aisiais Charlesas Arpelsas ir Alfredas Van Cleefas pradėjo kurti juvelyrinius dirbinius ir autentiškų, su niekuo nesupainiojamų prabangių papuošalų bei aksesuarų istoriją, nesibaigusią, o tik augusią su kiekviena ją valdžiusių dviejų šeimų karta.

Aukštosios juvelyrikos kompanija atrado unikalią brangakmenių inkrustavimo technologiją, kai nesimato juos laikančių gnybtų: akmenys vienas su kitu siejami plonyčiais aukso ir platinos tinkleliais.

Dar 1925 m. unikalios „Rožių“ apyrankės „Van Cleef&Arpels“ kompanijai pelnė pagrindinį prizą tarptautinėje papuošalų parodoje. Pirmąjį juvelyrinį laikrodį iš geltono ir balto aukso, pakabintą ant odinės virvelės, juvelyrai sukūrė 1923 m., o štai 1936 m. rinkai buvo pristatytas pirmasis laikrodis ant riešo. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėta kurti ir sudėtingo dizaino transformuojamoji juvelyrika, tapusi pagrindu unikalaus juvelyrinio užtrauktuko dizainui, kurio variacijos kompanijos kolekcijose periodiškai pasirodo iki šių dienų.

Viena iš „Van Cleef&Arpels“ kūrybinių sąlygų – inovatyvumas, nuolatiniai technologiniai atradimai, leidžiantys kurti paslaptingu vadinamą papuošalų dizainą. Fantastiškus juvelyrinius dirbinius, laikrodžius, papuošalų dėžutes inspiruoja patys neįtikėčiausi objektai: flora, fauna, įvairios abstrakcijos, tekstilės elementai: nėriniai, mazgai, draperijos, tiulio motyvas.

1938 m. mirus vienam juvelyrikos namų įkūrėjų A. Van Cleefui, jo vietą užėmė dukra Renée Rachel Puissant. 1942 m. Arpels šeima emigravo į Ameriką ir atidarė pirmąjį butiką Niujoko Penktojoje aveniu. Vėliau ši kompanija pirmoji iš prancūzų juvelyrikos gamintojų savo salonus atidarė Japonijoje ir Kinijoje.

(M. Japaridze/ Scanpix nuotr.)

„Van Cleef&Arpels" kaklo papuošalas ir auskarai iš Elizabeth Taylor kolekcijos eksponuojami Rusijoje prieš „Christie's" aukcioną Niujorke.

Aukštosios juvelyrikos namai per visą savo istoriją pasaulį nustebino daugybe stulbinančių atradimų, tokių kaip unikali brangakmenių inkrustavimo procedūra, kai nesimato juos laikančių gnybtų. Tobulinus daugybę metų, galiausiai atrasta sudėtinga technologija: akmenys vienas su kitu siejami plonyčiais aukso ir platinos tinkleliais. Šia technologija pagamintų vadinamųjų „Mystery-Set“ juvelyrinių dirbinių kokybė matuojama akmenų skaidrumu ir sujungtų akmenų atspalvių tobulu atitikimu.

Ne mažiau stebinančios ir „Van Cleef&Arpels“ papuošalų dizaino tematikos, įkvėptos egzotiškų simbolių, augalų, vabzdžių motyvų, įvairių skulptūrėlių pavidalų ir t. t., taip pat – tam tikro estetinio siužeto papuošalų linijos, kaip antai Julio Verno, legendinių aukštuomenės pokylių.

Šių juvelyrikos namų papuošalams naudojami ne tik tradiciniai brangakmeniai, bet taip pat reti spalvoti akmenys, tokie kaip akvamarinai, granatai, rubelitai ir pan. ar kitos egzotiškos medžiagos, kaip antai perlamutras, reti perlai ir t. t. Galima sakyti, kad „Van Cleef&Arpels“ papuošalai turi kvapą – juvelyrikos namai yra sukūrę ir nišiniais vadinamų kvepalų: „Féerie”,  „Extraordinaire”, „Midnight in Paris” ir kt.

Ekstravagantiškų papuošalų imperija įkūrėjų šeimos rankose buvo iki 1999 m., nuo kada ji įsigyta „Compagnie Financiere Riche“. Per daugiau nei šimto metų istoriją „Van Cleef&Arpels“ juvelyrikos namai ne tik įsitvirtino aukštosios papuošalų meistrystės rinkoje, bet ir buvo įvertinta įvairių pasaulio šalių karalių, jais pačioms iškilmingiausioms progoms segėjo XX a. garsiausios ir gražiausios moterys: Audrey Hepburn, Elizabeth Taylor, Brigitte Bardot, Claudia Cardinale, Sophia Loren, Catherine Deneuve, ne išimtis – ir šių dienų turtingos gražuolės – Sharon Stone, Julia Roberts, Uma Thurman, Scarlett Johanson, Sofia Coppola, Madonna. Garsiajame E. Taylor papuošalų aukcione „Van Cleef & Arpels“ žiedas su deimantu buvo parduotas už 2,3 mln. dolerių.

Juvelyrikos imperija visa savo didybe netrukus sužibės Paryžiaus Dekoratyviųjų menų muziejuje, šių metų rugsėjo 20 dieną prasidėsiančioje unikalioje parodoje, kurioje bus eksponuojami 400 „Van Cleef & Arpels“ juvelyrinių dirbinių, taip pat paveikslų, archyvinių dokumentų.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto