„Kokie trys garantuoti būdai prarasti pinigus?“– ironiškai prisimerkęs ir užkandęs šypseną, riebiu britišku akcentu vyndarys Marco iš Conti Capponi ūkio žiebia tarsi kakton klausimą susirinkusiems žurnalistams. Jo jaunėlis brolis Sebastiano, brolio globėjiškai šaukiamas Seba, šypsodamasis užverčia akis tarsi sakydamas: „O, ir vėl… tik ne tai, Marco…“.
Užstrigę gerklėje replikos, nebylūs primerktų akių susižvalgymai išduoda užkluptus svečius. Marco, pasimėgavęs sumaištimi, pats sufleruoja mums: „Tie būdai – azartiniai žaidimai, moterys ir vyno gamyba: lošimai – greičiausias, moterys – maloniausias, o vyno spaudimas – labiausiai garantuotas būdas prarasti pinigus.“ C. Capponi spaudžia vyną, nes, kad ir kaip absurdiškai tai gali nuskambėti, tiki juo, tradicijomis ir ateitimi.
Konkurencija ne tik garsiame Italijos Chianti Classico regione, bet ir visame vyno pasaulyje nepaliaujamai aštrėja – rasti naujas ar išlaikyti senas rinkas darosi vis sunkiau. Bet kokio vyno, skirtingai nei XX a. devintajame dešimtmetyje ar anksčiau, taip lengvai nebeparduosi net ir už savikainą. Nors auga vyno vartotojų gretos, tuo pat metu plečiasi jų žinios, kyla vyno kokybės kartelė. Žmonės pamėgsta vyną, didėja jų skaičius ir Lietuvoje, kur, beje, netrūksta drastiškų bandymų prilyginti vyną „nesaikingai vartojamam ir todėl, sic, ribotinam alkoholiui“.
Romos Trastevere rajono restorane vienas pažįstamas kunigas man sakė: „Alkoholio reklamą ir prekybą Lietuvoje kol kas derėtų riboti, mat nesame nei Italija, nei Austrija, kur išugdyta vyno kultūra.“ Nesutinku. Matau kitokią realybę: Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, vertinančių vyną, nebūtinai jį mitologizuojančių, bet tiesiog suprantančių ir vertinančių.
Kodėl taip yra? Kodėl žmonės „užsikabina“ už vyno ne kaip alkoholikai, o kaip susižavėję vyno enigmatiškumu? Akyli sociologai teigtų, kad einame Skandinavijos keliu, kur vyno kultūra pradėjo plisti prieš 20 metų. Stiprėjančios, gausėjančios vidurinės klasės, kuri, ne paslaptis, mėgsta kopijuoti aukštuomenę bei garsius kultūros ir meno atstovus, laisvalaikio gėrimu ir maisto palydovu vis dažniau tapdavo vynas.
Daugėjo vyninių, vyno importuotojų, vyno klubų, edukacinių įstaigų. Apsidairykite! Lietuvoje susiformavo panaši situacija. Kartais tai tiesiog mados šauksmas, o kartais sveiku protu įsisavinama Viduržemio jūros šalių maisto kultūros patirtis ir atostogų įspūdžiai.
Vynas, lai atleidžia man mano paties mėgstamo gero alaus ir kitų tauriųjų gėrimų saikingo vartojimo entuziastai, yra bene turtingiausias ir istorijoje palikęs giliausias pėdas gėrimas. Sakralinė reikšmė, brandinimo potencialas, verčiantis vyną gyvu istorijos liudininku, identiteto ir kultūros paveldo Pietų Europoje dalis ir beveik nesuskaičiuojama gausybė vynuogių rūšių, jų augimviečių, neaprėpiama skirtingų derlių, kvapų, skonių, dermių su maistu paletė tampa kelionės pradžia. Kelionės į supratimą, kad vyno kultūra – tai ne tik svaiginimasis, bet ir noras suprasti žmogaus svajonių, triūso ir gamtos stebuklų derinių įvairovę, kasmet vis kitokią, besikeičiančią, stebinančią ir įkvepiančią.
Pateikiame kai kurių Lietuvoje importuojamų vynų vertinimą.
89Selbach Riesling Incline 2010, Vokietija, 27 Lt Aromatas švarus, įtikinantis, jame – persikai, obuoliai, abrikosai, mineralai. Skonis sielai: mineralai, obuoliai, švari struktūra ir poskonis, gyvybinga rūgštis. Platina „Mineraliniai vandenys“. Ragauta 2011 m. rugpjūtį. Geriausias iki 2013 m. 10,5 proc.
90Baron zu Knyphausen Riesling Brut 2007, Vokietija, 63 Lt Reingau regiono vokiškas putojantis vynas. Smagus ir gaivus. Vyninė veikia nuo 1141 m., įkurta vienuolių. Burbuliukai intensyvūs, smulkūs, kyla tolygiai. Obuolių, kreidos, citrusinių vaisių aromatas. Lengvas mielių, mineralų, obuolių, greipfrutų skonis. Platina „Liviko“. Ragauta 2011 gegužę. Geriausias 2011–2014 m. 12,5 proc.
91Chateau Fontaine-Audon Sancerre 2007, Prancūzija, 70 Lt Puikus vynas. Taurėje siaučia agrastų, juodųjų serbentų lapų, citrusinių vaisių, mineralų ir greipfrutų jūra. Skonis puikiai subalansuotas, su mineralų, džiovintų ir citrusinių vaisių gaidelėmis. Platina „JK gėrimų namai“.Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2012 m.
89 Juan Gil Monastrell 2010, Ispanija, 25 Lt Džiovinti vaisiai, trešnės, gvazdikėliai – jiems reikia laiko atsiskleisti. Skonyje – kepinių prieskoniai, avietės, mineralai, vidutinis svarumas, gyvi taninai, gaivus poskonis. 2009 m. derliaus vynas 2010 m. buvo išrinktas metų vynu iki 40 Lt. Platina „Mineraliniai vandenys“. Ragauta 2011 m. gegužę. Geriausias iki 2011–2013 m. 14,5 proc.
89Sierra Salinas Monastrell Mo 2009, Ispanija, 30 Lt Aromatui – nykštys aukštyn! Švarus, galingas šokolado, aviečių, samanų, šaltalankių aromatas pasklinda aplink stalą vos atkimšus butelį. Skonis kupinas tamsių miško uogų, ypač gervuogių ir mėlynių, bei džiovintų slyvų natų. Platina „Baltic Wine and Spirits“. Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2013 m.
90Vina Maipo Reserve Syrah 2010, Čilė, 26 Lt Taurėje nosį bando užburti švarus gervuogių, šokolado, prieskonių ir bičių korių aromatas. Jam pasiseka. Skonyje – tamsios miško uogos persipina su juodųjų serbentų ir šokolado grybšniais. Labai geras kainos ir kokybės santykis. Platina „Mineraliniai vandenys“. Ragauta 2011 m. rugpjūtį. Geriausias 2011–2013 m.
90 Vina Bisquertt La Joya Reserve Syrah 2009, Čilė, 40 Lt Solidus. Atkimšus butelį, per porą metrų pakvipo juodaisiais serbentais, pipirais, vyšniomis ir šokoladu. Skonis sunkus, pilnas, sunokęs, su mėlynių, gervuogių, pipirų ir dūmo natomis. Platina „Šiaulių tara“. Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2014 m. 15 proc.
91 Fontanafredda Briccotondo Barbera DOC 2009, Italija, 46 lt Pjemonto vynas iš Italijos. „Barbera“ vynuogės. Aromate – trešnės, cinamonas, dulkės. Švariai ir įtikinamai. Neagresyvus vynas. Skonyje – vyšnios, avietės, subalansuota, minkšta rūgštis, poskonyje džiovinti vaisiai. Vynas brandintas 6 mėn. ąžuolo statinėse. Nedingsta noras ragauti vėl. Kitų derliaus metų vynas yra buvęs „WineSpectator top 100“ sąraše. Platina „Liviko“. Ragauta 2011 m. gegužę. Geriausias 2011–2013 m. 13,5 proc.
91Symington Altano Douro Reserva 2008, Portugalija, 60 Lt Perliukas iš Portugalijos. Nosį užlieja saldžių kepinių, mėlynių, miško paklotės ir gėlių jūra. Švariai ir elegantiškai. Skonis tvirtas, puikiai suintegruoti taninai, su džiovintų slyvų, trešnių, miško uogų ir karčiojo šokolado grybšniais. Įpilkite dar. Platina „Bennet Distributors“. Ragauta 2011 m. rugpjūtį. Geriausias 2011–2015 m. 14 proc.
91Sartori Amarone 2007, Italija, 70 Lt Buvome nemaloniai nustebę paragavę per šilto vyno restorane. Raukėmės, o padavėja išgąstingai žiūrėjo. Atšaldėme ledų kibirėlyje ir „atgavome“ šią „Amaronę“, nors manėme, kad vyną prarandame. Kvepia šokoladu, miško uogomis, džiovintomis slyvomis. Raiškiai, įtikinamai, švariai. Skonyje – pernokę taninai, švelni tekstūra, geras balansas, trešnių, šokolado, džiovintų papajų, vanilės gausa ir užpildantis šviežias pojūtis. Platina „Amka“. Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2015 m. 15 proc.
92Sierra Salinas Puerto 2005, Ispanija, 60 Lt Alikantės regiono vynas iš Ispanijos. Aromate – trešnės, gervuogės, mineralai, slyvos, miško paklotė. Skonis elegantiškas. Nupoliruotas, aviečių, trešnių, vanilės natos, švarus poskonis, sutirpę taninai. Imam imam, nešam nešam geriems įspūdžiams. Sunokęs. „Penin“ gidas – 91 balas. Platina „Baltic Wine and Spirits“. Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2012 m., 15 proc.
93Sierra Salinas Mira 2007, Ispanija, 90 Lt Kupažinis vynas, virstantis raiškos bomba. 30 proc. Cabernet Sauvignon, 30 proc. Monastrell, 10 proc. Petit Verdot. Aromate – mineralai, balzamikas, moka, mėlynės, šilkmedžio uogos, skonis šilkinis, skleidžiasi mineralai, aviečių uogienė, gervuogės, kakava, tvarus ir menantis svajas, tvirtas. Tinka ypač tiems, kurie turi per mažai laiko gerti prastą vyną. Šviežias šilkinis ilgas poskonis. Platina „Baltic Wine and Spirits“. Ragauta 2011 m. birželį. Geriausias 2011–2014 m. 15 proc.
