Irano karinės pratybos gerokai padidino tarptautinę įtampą ir naftos kainas.
Po Irano karinių pratybų, kuriose išbandytos raketos, skirtos taikiniams jūroje, bei Irano atstovų perspėjimų, kad JAV neturėtų į Ormūzo sąsiaurį grąžinti savo lėktuvnešio, sugriežtėjo Vakarų valstybių pranešimai dėl naujų sankcijų Iranui. Manoma, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovai ES užsienio reikalų susitikime sausio 30 d. sieks įvesti ES embargą Irano naftai.
Gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje vykusios Irano karinės pratybos labai padidino įtampą tarp Irano ir JAV bei kitų Vakarų valstybių. Po sėkmingai išbandytų trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų, skirtų taikiniams jūroje, Irano kariuomenės atstovai paskelbė, kad JAV jokiais būdais neturėtų grąžinti į Ormūzo sąsiaurį čia tradiciškai besibazuojančio lėktuvnešio „John C. Stennis“. Šis lėktuvnešis prieš savaitę išplaukė iš Ormūzo sąsiaurio į Omano įlanką.
JAV atstovai atmetė šiuos grasinimus, pareiškę, kad JAV laivynas laikysis savo tradicinių užduočių. Po iraniečių grasinimų JAV sustiprino sankcijas Iranui ir ėmėsi aktyvių diplomatinių pastangų, kad kitos pasaulio šalys taip pat padidintų spaudimą Iranui. Gruodžio 31 d. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė nutarimą, kuriuo paskelbė draudimą naudotis JAV finansinės sistemos institucijų paslaugomis bet kuriam užsienio šalies bankui, kuris bendradarbiaus su Irano centriniu banku.
Kitą savaitę vizito į Japoniją ir Kiniją metu JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris taip pat pristatys šiuos JAV sprendimus ir aptars su Japonijos ir Kinijos vyriausybės atstovais galimybes šioms šalims taip pat prisidėti prie sankcijų Iranui.
ES atstovai rengiasi pateikti siūlymą ES užsienio reikalų ministrų susitikime sausio 30 d. įvesti naftos embargą Iranui. Tai būtų rimtas smūgis Irano eksportui – pasak britų naujienų agentūros BBC, šiuo metu ES tenka apie 17 proc. viso Irano naftos eksporto. Manoma, kad iš naftos eksporto Iranas gauna apie pusę visų savo nacionalinių pajamų. B. Obamos administracija pasveikino tokį ES lyderių ketinimą.
Šiuo metu ES tenka apie 17 proc. viso Irano naftos eksporto, Kinija nuperka apie 22 procentus Irano naftos.
Tačiau kad sankcijos Iranui būtų išties sėkmingos, ypač svarbus yra Kinijos vaidmuo – ji nuperka apie 22 proc. visos Irano naftos ir iki šiol palaikė gana draugiškus santykius su Teheranu. Kol kas neatrodo, kad Kinija būtų pasirengusi prisijungti prie JAV ir ES sankcijų politikos. Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė vertinimus, kad ES sprendimai įvesti embargą Irano naftai tik „įpils žibalo į ugnį“ ir neprivers Irano sustabdyti savo branduolinės programos.
„Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, Vakarų šalių sankcijos Iranui, žinoma, sukels sunkumų, tačiau globalizacijos pasaulyje jos nereikš visuotinės Irano prekybos blokados“, – skelbia kinų naujienų agentūra.
Irano atstovai į galimą naftos embargą sureagavo priešiškai – dar gruodžio 27 d. Irano viceprezidentas Mohammadas Reza Rahimis paskelbė, kad Irano pajėgos blokuos Ormūzo sąsiaurį, jei bus įvestas draudimas iš Irano pirkti naftą. Per šį sąsiaurį tanklaiviais kasdien gabenama apie penktadalį viso pasaulio suvartojamos naftos kiekio.
Galimi ir kariniai veiksmai?
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Philipas Hammondas viešėdamas Vašingtone paskelbė, kad britai gali imtis karinių veiksmų, jei Iranas blokuos Ormūzo sąsiaurį. Anot P. Hammondo, bet koks bandymas kliudyti susisiekimui per Ormūzo sąsiaurį būtų „neteisėtas ir nesėkmingas“, o Karališkasis laivynas prisidėtų prie veiksmų, užtikrinančių laisvą laivybą sąsiauriu.
„Mūsų laivyno buvimas Arabų įlankoje yra svarbus užtikrinant, kad Ormūzo sąsiauris būtų atviras tarptautinei prekybai, – teigė P. Hammondas. – Trukdymai gabenti naftą per sąsiaurį keltų grėsmę regiono ir pasaulinei ekonomikai, todėl mūsų interesai yra užtikrinti, kad globalios prekybos arterijos išliktų atviros ir gyvybingos“.
Dėl augančios įtampos ir galimo naftos embargo naftos kaina pasaulio biržose auga. Ketvirtadienį „Brent“ tipo naftos kaina beveik pasiekė 114 JAV dolerių už barelį.
