Taip 2019 m. turėtų atrodyti atkurti Berlyno karališkieji rūmai.
Daugybę metų Berlyno karališkųjų rūmų atstatymas atrodė utopija. Tačiau jau nuo šių metų kovo rūmų teritorijoje prasidės atstatymo darbai, rašo vokiečių portalas Welt.de.
Dėl galimybės atstatyti subombarduotus karališkuosius rūmus Berlyne buvo diskutuojama maždaug 20 metų. Skeptikai šią idėją vadino nerealia, tvirtindami, kad iš pačių rūmų nieko nelikę, todėl kalbėti apie jų istorinį atkūrimą neįmanoma. Esa nelikę nei jokių statinio detalių, nei pakankamai dokumentinės medžiagos.
Ginčytasi, kad tokie darbai atsieis pernelyg brangiai, o šalyje nebus specialistų, kuriems pakaktų žinių tokiam statiniui atkurti.
Visgi idėjos šalininkams pavyko atkapstyti šiek tiek istorinės medžiagos, pavyzdžiui, senų nuotraukų, atskleidžiančių buvusio statinio didybę. O 1993 m. vasarą buvo pristatytas originalaus dydžio fasado maketas, dar labiau paskatinęs kalbas apie būtinybę atstatyti pilį.
Į diskusijas, ar reikia atstatyti rūmus ir kokie jie turėtų būti, įsitraukė aukščiausi Vokietijos vadovai, garsiausi architektai, tarptautinė ekspertų komisija. Galiausiai 2002 m. šalies Bundestagas pritarė sprendimui atkurti Berlyno karališkuosius rūmus.
Atidaryti Berlyno karališkuosius rūmus planuojama 2019 m. Manoma, kad investicijos į rūmus sieks apie 590 milijonų eurų.
2008 m. architektas Franco Stella laimėjo architektūrinį rūmų atkūrimo konkursą. Italų architekto vizijoje Berlyno karališkieji rūmai turėjo išlaikyti barokines formas, bet būti pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Projekto partneriais F. Stella pasirinko du vokiečių architektų biurus.
Atkurtus Berlyno karališkuosius rūmus planuojama paversti Humboldtų forumu. Tai bus kultūros, meno ir mokslo namai, kuriuose įsikurs Etnologijos ir Azijos meno muziejai, taip pat bibliotekos, Humboldtų universitetas ir jo rinkiniai. Šias idėjas projekto atstovai pristatė ir Lietuvoje, 2010 m. lankydamiesi Nacionaliniame muziejuje.
Berlyno karališkieji rūmai XX a. pradžioje.
Nors Vokietijos valdžia vis atidėliojo statybų pradžią – dabar planuojama, kad pačios statybos turėtų prasidėti 2014 m., tačiau paruošiamieji darbai nesustojo. Iš smiltainio jau iškalta dauguma būsimo barokinio statinio puošybos elementų modelių. Nuo praėjusių metų liepos būsimoje statybos vietoje įkurtas „Humbold-Box“ – įspūdingas statinys, atliekantis ir informacinio centro funkciją. Per pirmąsias 50 dienų centrą aplankė 100 tūkstančių lankytojų.
Naujausiais duomenimis, būsimos pilies teritorijos paruošimo darbai prasidės jau šių metų kovą. Tikimasi, kad simbolinę plytą į rūmų pamatus šalies vadovai galės įmūryti 2013 m., o visa rūmų statyba bus baigta iki 2018 m. Atidaryti Berlyno karališkuosius rūmus planuojama 2019 m. Manoma, kad investicijos į rūmus sieks apie 590 milijonų eurų.
Barokinė Berlyno karališkoji pilis buvo statoma XVII-XVIII a., kone šimtą metų. Ištaigingas statinys buvo Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija. Dar prieš pastatant šiuos rūmus, jų vietoje stovėjo gotikinė rezidencinė pilis. Valdant Prūsijos karaliui Friedrichui I, rūmai buvo pertvarkyti ir tapo svarbiausia karalystės rezidencija.
Antrojo pasaulinio karo metais rūmai buvo subombarduoti ir 1944 m. kovą sudegė. Nors pagrindinė konstrukcija išliko, Vokietijos socialistinės vienybės partijos generalinio sekretoriaus Walterio Ulbrichto įsakymu jie buvo susprogdinti, o rūmų vietoje įrengta K. Markso ir F. Engelso aikštė. Vėliau toje aikštėje buvo pastatyti Respublikos rūmai, tačiau jų griūties vokiečiai ėmė reikalauti vos nugriovus Berlyno sieną. Paskutinės Respublikos rūmų liekanos buvo pašalintos vos prieš kelerius metus.
