Pamažu užmarštin nueina 2012-ieji, kurie Lietuvos sportui buvo kaip niekada derlingi. Iš Londono mūsų sportininkai grįžo net su penkiais olimpiniais medaliais, o dėl jų prabos (du aukso, vienas sidabro ir du bronzos) šios žaidynės buvo pačios sėkmingiausios atkūrus nepriklausomybę.
Praeities laimėjimais visada reikia didžiuotis ir iš jų semtis įkvėpimo, bet sporto pasaulyje, kaip niekur kitur, galioja paprastas principas, kad savo jėgą reikia demonstruoti iš naujo ir iš naujo. Užmik ant laurų ir, vieną dieną buvęs pačioje viršūnėje, kitą jau gali būti nublokštas kur nors į antrą dešimtuką, o iš čia ir užmarštis nebeatrodo tokia tolima perspektyva.
2013 m. daugelio sportininkų kalendoriuje bus pažymėti kaip atokvėpio ir naujų jėgų kaupimo metai. Tai – visiškai įprasta, nes olimpinių sporto šakų atletai gyvena ketverių metų ciklais. Vienas ciklas baigėsi Londone, o kitas, Rio de Žaneiro, prasideda kaip tik Naujaisiais metais. Ar tai reiškia, kad sporto aistruoliai neturės priežasčių triumfuoti ir džiaugtis naujomis pergalėmis? Taip neturėtų atsitikti, o kad būtų ko laukti, IQ išrinko svarbiausius akcentus, koks galėtų būti tobulų Lietuvos sportui 2013-ųjų scenarijus.
Pradėti, bent dėl tradicijos, reikėtų nuo krepšinio. Kodėl „dėl tradicijos“? Vis daugėja ženklų, kad Lietuvą vadinti krepšinio šalimi darosi pernelyg pretenzinga. Toks jausmas nuolat persekiojo matant per Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes pustuštę „Siemens“ areną, jau nekalbant apie žiūrovų abejingumą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ar „Vieningosios lygos“ rungtynėms Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
Žinoma, yra išimčių. Pati svarbiausia – Eurolygos lankomumo rekordus gerinanti Kauno „Žalgirio“ arena. Visi lietuviai galėtų pasimokyti iš kauniečių, kurie „Žalgirį“ palaiko net pačiomis juodžiausiomis dienomis. Tačiau šį sezoną „Žalgirio“ dienos kaip niekada yra šviesios ir saulėtos. Eurolygos šešioliktuko varžybas kauniečiai pradės dar prieš Naujuosius metus, bet pagal tobulą scenarijų svarbiausios pergalės turėtų būti iškovotos jau 2013-aisiais, pakeliui į finalo ketvertą gegužės mėnesį Londono „O2“ arenoje. „Žalgiris“ Eurolygos finalo ketverte? Jei stebite šio sezono Eurolygos kovas, tokia įvykių eiga neatrodo labai neįtikėtina.
Žinoma, dar svarbesnis įvykis krepšinio gerbėjų laukia rugsėjo mėnesį, kai Europos čempionate kausis Lietuvos rinktinė. Jau dabar aišku, kad Jonas Kazlauskas ir jo krepšininkai nejaus ypatingo spaudimo, nes ir Lietuvos krepšinio federacija kalba apie ilgametę, į Rio de Žaneiro žaidynes, orientuotą strategiją. Jokio spaudimo ir faktas, kad į Slovėniją, tikėtina, neatvyks daugelis kitų rinktinių žvaigždžių, leidžia tikėtis labai smagaus Lietuvos komandos pasirodymo. Pagal tobulą scenarijų – net Europos čempionato medalio.
Toliau – futbolo eilė. „O kas gali įvykti gero lietuviško futbolo padangėje?“ – paklaustų užkietėjęs pesimistas. Ir iš tikrųjų leidinys „Pasaulis 2013“ prie humoristinių prognozių pridėjo įrašą, kad Lietuvos rinktinė fantastiškai sužais likusius pasaulio čempionato atrankos susitikimus ir 2014 m. mėgausis karšta Brazilijos saule. Ar tai taip nerealu?
Pažiūrėjus vien į tvarkaraštį, Lietuvos rinktinė tikrai turi šansų. 2013 m. laukia tik vienos sudėtingos rungtynės svečiuose (su Slovakija), o atrankos ciklą lietuviai baigs trimis mačais savo aikštėje. Linkėjimas šalies futbolininkams – išlaikyti bent šiokias tokias viltis iki šios trejų rungtynių serijos.
Labai norėtųsi, kad 2013-ieji taptų lūžio metais pajėgiausiam Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui. „US Open“ jaunių varžybų čempionas jau sulaukė 22 metų, tad būtų pats laikas ne vien tik kursuoti ties pirmojo ATP šimtuko riba, bet pagaliau šoktelėti gerokai į viršų. Tokį šuolį nemažai ekspertų prognozavo šiems metams, bet R. Berankio sezoną sugadino sudėtinga kirkšnies ir dubens trauma. Jei pavyks išvengti pasimatymų su medikais, iš Ričardo lauksime tokio paties proveržio, kokį 2012-aisiais atliko „US Open“ jaunių varžybų finale jo nugalėtas lenkas Jerzy Janowiczius.
Virgilijui Aleknai – priešingas sportinės karjeros etapas. Tituluočiausias Lietuvos sportininkas prieš olimpiadą nenorėjo su IQ pasikalbėti apie savo sportinės karjeros pabaigą teigdamas, kad geriau šiam pokalbiui susėsti po žaidynių. Tačiau tuomet nebeliko tam pagrindo, nes 40-metis disko metikas nutarė tęsti karjerą. Kadangi Virgilijui neblogai sekasi sutramdyti laiką, rugpjūčio mėnesį Maskvoje galima pagrįstai tikėtis pasaulio čempionato medalio.
2013 m. įvairiuose čempionatuose taip pat varžysis Londono didvyriai Laura Asadauskaitė, Rūta Meilutytė, Jevgenijus Šuklinas, Evaldas Petrauskas ir Aleksandras Kazakevičius bei daugybė kitų sportininkų. Visiems jiems linkime tobulų startų. Tai darome ir dėl egoistinių paskatų, nes norisi turėti apie ką rašyti, o skaitytojams – ką skaityti.
