Naujas vamzdynas leis Rytų Sibiro naftai pasiekti Kiniją.
Pasienio ruože, kuriame kadaise dvi valstybės buvo surėmusios ginklus išdygo naujas naftotiekis, kuris leis Kinijai naudotis vertingais Rusijos ištekliais, rašo „The Washington Post“.
Naujas vamzdynas leis Rytų Sibiro naftai pasiekti Kiniją ir pirmą kartą istorijoje sujungs didžiausią energijos eksportuotoją su didžiausia energijos vartotoja. Ekspertų teigimu, ši jungtis rodo Maskvos ir Pekino artėjimą bei abipusių interesų supratimą.
„Rusija reikalinga Kinijai, o Kinija reikalinga Rusijai, – teigė „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas. – Jiems reikia naftos, o mums reikia jų rinkos“.
Vis dėlto džiugią nuotaiką temdo nesusipratimai. „Transneft“ teigimu, Pekinas vis dar nesumokėjo daugiau nei 100 mln. dolerių už naftotiekio statybą.
„Žinoma, kad toks akibrokštas negerina dvišalių santykių. Mus stebina toks kinų elgesys – yra sutartys, kuriose nurodyta, kas ir kiek turi sumokėti, padėti parašai. Manau, teisės aktus gerbti reikia“, – nusivylimu dalijosi N. Tokarevas.
„The Washington Post“ teigimu, toks nesutarimas nesustabdys naftos tiekimo, tačiau kyla klausimų ar abi šalys sugebės sugyventi taikiai. Pasiūlos ir paklausos dėsniai, siekis pranokti JAV artina Maskvą ir Pekiną, tačiau įsisenėjęs nepasitikėjimas ir priklausomybės baimė temdo naujų kontraktų spindesį.
„Iš pirmo žvilgsnio Rusija ir Kinija atrodo, kaip tobuli partneriai, bet jų sąjunga sudaryta pragare, – teigė tapatybės nenorėjęs atskleisti energetikos ekspertas padėjęs abiems šalims sudaryti kontraktą. – Kinijos ir Rusijos vadovai supranta artumo svarbą, tačiau bijo suteikti pranašumą“.
Skaičiuojama, kad, jei Pekino ir Maskvos draugystė nenutrūks, Rusija iki 2035 metų galėtų patenkinti 20 proc. Kinijos energijos poreikių.
