Protestas Rusijoje
Šią savaitę Prancūzijos, kaip ir viso pasaulio, žiniasklaida domisi politiniais–socialiniais neramumais Rusijoje ir Vengrijoje.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas yra pasiryžęs imtis „nacionalinės psichoterapijos“ seanso savo tautos atžvilgiu. Nors šalyje protestuojančių žmonių bandymų komunikuoti su politikais netrūksta, panašu, kad toks bendravimas vienakryptis. Todėl Rusijos ministras pirmininkas paragino šalies politikus daugiau komunikuoti su šalies gyventojais, rašo „Le Figaro“.
Pasiklausius V. Putino nesunku atsekti idėjos daugiau komunikuoti autorių. Rusijos ministras pirmininkas, spręsdamas krizę, kuri ištiko jo valdymo sistemą, norėtų pasinaudoti amerikiečių prezidento Franklino D. Roosevelto per Didžiąją depresiją demonstruotu pavyzdžiu. Tiesa, F. D. Roossevelto laikais gausiausią publiką pasiekdavo radijas, o dabar V. Putinui ir jo kolegoms atsiveria ne tik televizijos, bet ir interneto suteikiamų komunikacijos galimybių klodai.
„Yra daugybė būdų, kaip bendrauti su visuomene, tačiau mes jais veiksmingai nesinaudojame. Reikia padvigubinti savo pastangas“, – „Le Figaro“ cituoja Rusijos premjerą.
Tačiau tokių pastangų, regis, reikės palaukti. Mat sausio pradžioje, prieš didžiąsias šventes, Rusijoje viskas sustoja. Sustos ir spontaniška socialinio sujudimo banga, kurią atnaujinti žadama tik po švenčių, rašoma „Le Monde“ interneto svetainėje.
Pasipiktinimas Vengrijos premjeru
Komunikacijos trūkumas pastebimas ne tik Rusijoje. „Liberation“ rašo apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio iniciatyva buvo patvirtintas įstatymas, užtikrinantis jo paties partijai tris ketvirtadalius parlamento vietų tik su 25 proc. rinkėjų balsų. Be to, jis didina žiniasklaidos ir teisingumo sistemos kontrolę, skelbia dienraštis.
„Labas, Europa. Atsiprašau dėl savo ministro pirmininko“, – skelbia vieno vengrų protestuotojo plakatas.
„Liberation“ V. Orbaną apibūdina kaip liberalų disidentą, kuris 1988 metais metė iššūkį komunistų valdžiai, tačiau galiausiai buvo apimtas oportunizmo ir virto ultradešiniuoju populistu. Jo partija „Fidesz“ 2010 metais Vengrijos parlamente iškovojo du trečdalius vietų.
„Labas, Europa. Atsiprašau dėl savo ministro pirmininko“, – skelbia vieno vengrų protestuotojo plakatas.
Prieš pat žiemos šventes tūkstančiai Budapešto gyventojų susirinko prie parlamento rūmų, kad išreikštų nepasitenkinimą šalies valdžios sprendimais. Pasak „Liberation“, tarp susirinkusiųjų daugiausia buvo „žaliųjų“ ir kairiųjų šalininkų.
Nors rinkimai į parlamentą vyks tik 2014 metais, V. Orbano vadovaujama dešinės stovykla priėmė rinkimų įstatymo reformą, kuri jam leis laimėti tris ketvirtadalius vietų tik su 25 proc. rinkėjų balsų.
Opozicijos teigimu, tokiu būdu šalyje yra laidojama demokratija. V. Orbano šalininkams net nereikės dėti pastangų imituojant Rusijoje naudojamus įmantresnius būdus urnas prikimšti partijai palankiais balsais ar kai kuriems rinkėjams užkirsti kelią išreikšti savo valią. Trumpai tariant, rinkimai esą nuo pat pradžių bus neteisingi.
Šią savaitę parlamentas turėtų balsuoti dėl įstatymo, kuris, jeigu būtų priimtas, praktiškai panaikintų parlamentinius debatus.
„Liberation“ primena, kad prieš metus Vengrijoje buvo priimtas kontraversiškas įstatymas, kuriuo viešojo sektoriaus žiniasklaida tapo „propagandiniu įrankiu“. Vietos žurnalistai liudijo, kad jiems peršamos reportažų temos, žodžiai, kuriuos būtina vartoti.
O už propagandą, anot dienraščio, atlyginama valdžia. Vienas jaunas žurnalistas esą buvo pakeltas pareigose po to, kai sukūrė melagingą reportažą apie Danielį Cohną–Benditą, kuris pavadino V. Orbaną „Europos Chavezu“. Minėtas reportažas D. Cohną–Benditą vaizdavo kaip pedofilą, rašo „Liberation“.
Kalbant apie Vengrijos teisingumo sistemą, didžiausią nerimą kelia tai, kad valdžia koncentruojasi Tunde Hando rankose. Moteris yra vieno partijai „Fidesz“ priklausančio europarlamentaro žmona ir vieno iš V. Orbano vaikų krikštamotė. Ji buvo paskirta Nacionalinės teisingumo tarnybos prezidente 9 metų kadencijai. T. Hando priklausys visa valdžia skiriant teisėjus.
„Kai pradeda griūti teisingumo sistema, baigiasi ir demokratija. Mūsų šalis palieka Europos teisinius rėmus“, – prancūzų dienraštis cituoja vieną savo vardo nenorėjusį išduoti šaltinį.
