Europai nebus lengva pakartoti JAV sėkmę su skalūninėmis dujomis.
Skalūninės dujos JAV energetikos rinką apvertė aukštyn kojomis. Nuo 2000 m. gavyba išsipūtė dvylika kartų pasiekdama 4,9 trln. kubinių pėdų, kitaip tariant, ketvirtį bendros dujų produkcijos šalyje. Iki 2035 m. dalis jau gali siekti pusę. Plūstant skalūninėms dujoms, kainos nėrė žemyn. Dar neseniai JAV priklausė nuo suskystintų gamtinių dujų importo. Nūnai panašu, kad dujas šalis pradės eksportuoti. Europoje ši nauda neliko nepastebėta.
Skalūninių dujų (tai skalūnų formacijose įstrigusios gamtinės dujos), kurias techniškai išgauti galima, senajame kontinente beveik tiek pat, kiek JAV. Anot vyriausybinės JAV Energetikos informacijos administracijos, JAV turi 862 trln. kubinių pėdų atsargų, o Europa – 639 trln. Bet techninės galimybės išgauti nereiškia ekonominių galimybių, pastebi Peteris Hughesas iš „Ricardo Strategic Consulting“.
Europoje gavyba brangesnė, ir tai lemia kelios priežastys. Pirma, Europoje ne tokia palanki geologinė sandara, nes skalūno klodai žemėje paprastai glūdi giliau ir iš jų dujas išgauti sunkiau.
Antra, JAV jau seniai užsiima naftos ir dujų gręžiniais, tad susiformavo milžiniškas ir konkurencingas naftos paslaugų sektorius, kuris turi apsčiai įrangos ir žinių. Europa nieko panašaus neturi. 2008 m. dujų bumui pasiekus patį įkarštį, JAV veikė 1,6 tūkst. gręžimo bokštų. Europa nūnai teturi 100. Dėl smarkesnės konkurencijos JAV rinkoje mažėja sąnaudos. „Deutsche Bank“ vertinimu, Europoje vieno dujų gręžinio paruošimas gali kainuoti net 14 mln. JAV dolerių, o tai tris su puse karto daugiau nei JAV.
Trečia, JAV dujų sektoriui taikoma mažiau reglamentų ir jie palankesni nei Europoje. Tai galima pavadinti Dicko Cheney efektu. O ketvirta, jeigu JAV atlikus bandomąjį gręžinį randama gausių išteklių, galima naudotis plačiai išsiraizgiusiu vamzdynų tinklu, taigi tiekti dujas rinkai. Europa tokio tinklo neturi, kaip ir laisvą prieigą numatančių taisyklių.
Kai kurios Europos šalys JAV sėkmę su skalūninėmis dujomis mielai pakartotų. Lenkija, kurioje galbūt slūgso didžiausi klodai Europoje, žvalgymų licencijas išdavė daugiau kaip 20 įmonių. Padaryta bandomųjų gręžinių. Bet, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko manymu, komercinė gavyba be 2014-ųjų nepajudės.
Kitų Europos šalių entuziazmas skalūninėms dujoms mažesnis – dažnai dėl priežasčių, susijusių su aplinkosauga. Gausių išteklių gali turėti Prancūzija, bet hidrauliniam skaldymui, kuriuo išgaunamos žemės gelmių uolienose esančios dujos, šalis paskelbė moratoriumą, kol nebus įvertinti pavojai.
Pavyzdžiui, kyla pavojus, kad gruntinius vandenis užterš chemikalai iš hidraulinio skaldymo skysčių, taip pat gali nutekėti metanas, kuris prisideda prie pasaulinio atšilimo. Taip pat būgštaujama, kad hidraulinis skaldymas gali kelti žemės virpesius. Su tuo susietas seisminis aktyvumas, neseniai stebėtas netoli bandomojo gręžinio Didžiojoje Britanijoje. Toks nerimas realus ir paplitęs: rugpjūtį Prancūzijos pavyzdžiu pasekė Pietų Afrika ir hidrauliniam skaldymui paskelbė moratoriumą. Visuomenei nuraminti reikės daugiau tyrimų.
Amerikiečiai dėl hidraulinio skaldymo poveikio aplinkai irgi nerimauja. Bet europiečiai nerimauja labiau, ir nemenkai prisideda tai, kad Vakarų Europa apgyvendinta kur kas tankiau nei JAV. Išgaunant skalūnines dujas ardomasis poveikis didesnis nei iš žemės traukiant kitus angliavandenilius, nes tam pačiam kiekiui gauti reikia daug daugiau gręžinių nei įprastų dujų atveju. Hidrauliniam skaldymui vandens reikia marių, o jį veža virtinės triukšmingų autocisternų. Europoje netoli gręžinio paprastai gyvens daugiau žmonių, tad prieštaravimai leidimams gręžti turbūt skambės garsiau.
Teisinė sistema irgi skiriasi. JAV teisės į mineralinius išteklius priklauso sklypo savininkui. Europoje jos paprastai priklauso valstybei. Tad žiūrėdami į grąžtus JAV žemės savininkai mato dolerio ženklą. O Europos žemvaldžiai tik didelius, bjaurius grąžtus. (Kai dujos glūdi po federalinėmis žemėmis, situacija JAV kitokia. Tokiu atveju sudaryti nuomos sutartį gali būti kebliau.)
Nenustokite skaldę
Nuomos sutartys dujų bendroves JAV paprastai įpareigoja dujas pumpuoti nepaisant rinkos sąlygų. Tad nesvarbu, kainos didelės ar mažos (kaip dabar), dujos vis tiek teka. O žemvaldžiai dosnias išmokas gauna nepaisant to, ar gręžinį eksploatuojantis subjektas gauna pelno, ar ne. Europos sutartyse tokių teisinių nuostatų tikėtis neverta.
Jungtinėse Valstijose skalūninių dujų sektoriui palankūs beveik visi aspektai, pastebi Paulas Stevensas iš idėjų kalvės „Chatham House“. Europoje didžiuma atvejų yra priešingai. Bet ne visuomet.
Galbūt europiečiai aistringai rūpinasi aplinka, bet jiems rūpi ir saugus apsirūpinimas energetiniais ištekliais bei jų kainos. Dažna Europos šalis dujas perka iš Rusijos, kuri gamtinių dujų ir naftos ištekliais mosuoja it ginklu terorizuodama kaimynes. Turbūt būtent dėl to Lenkija pirmoji susidomėjo skalūninėmis dujomis: Rusija ji pasitiki tiek pat, kiek pasitikėtų meška, prireikus sargo pintinei su iškylos užkandžiais. Ukraina – kita nervinga kaimynė – žvalgymų licencijas neseniai išdavė dviem Vakarų energetikos bendrovėms „Exxon Mobil“ ir „Shell“.
Europoje dujų kainos beveik dvigubai didesnės nei JAV, ir tai rimta paskata hidrauliniam skaldymui. Įprastų dujų kaina Europoje daugiausia indeksuojama pagal naftos kainas, o dujos tiekiamos pagal ilgalaikes sutartis, kuriose numatomos minimalios apimtys nepriklausomai nuo rinkos sąlygų. Tad vietoje išgaunamos skalūninės dujos, tiekiamos lanksčiomis sąlygomis, atrodo patrauklios.
Valstybės valdoma Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pastangas išgauti skalūnines dujas dažnai menkina, ir tai neabejotinai rodo, kad jos bosai sunerimę. Tačiau kol kas poveikio jie gal ir nepajus. Skalūninė revoliucija JAV prasidėjo prieš 20 metų, tačiau jos poveikis juntamas tik pastaruosius penkerius metus. Europoje ji gali užtrukti tiek pat, mano P. Stevensas. Bet kai hidraulinio skaldymo bus imtasi rimtai, Europos energetikos rinka irgi gali apvirsti aukštyn kojomis.
