Dirbamos žemės savininkams bus taikomas mažesnis mokestis.
Seimas atvėrė kelius iš žemės mokesčio surinkti milijardą litų. Tiesa, tai galėtų atsitikti tik po kelerių metų ir tik tokiu atveju, jeigu savivaldybės nuspręs taikyti maksimalų mokesčio tarifą, kuris numatytas įstatyme. Tačiau pirmas žingsnis žengtas – trečiadienį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo numatyta nuo 2013 metų žemę apmokestinti pagal jos rinkos vertę. Iki šiol mokestis iš esmės priklausė nuo žemės derlingumo.
Naujasis įstatymas skirtas visų pirma apmokestinti tuos savininkus, kurių žemė – apleista. Šiuo metu šalyje yra apie 400 tūkst. hektarų nedirbamos žemės. Deklaruotos žemės Lietuvoje iš viso yra 2,6 mln. hektarų.
Apleistos žemės savininkams galės būti taikomas iki 4 proc. sklypo rinkos vertės siekiantis metinis mokestis. Tuo tarpu dirbamos žemės savininkams iki 2017 metų bus taikomas pereinamasis laikotarpis – jiems mokestis negalės viršyti 1 lito už arą.
Tiesa, 2013 metais įsigaliojus įstatymui bus taikomas pereinamasis laikotarpis. Pirmaisiais metais prie sklypo mokestinė vertės bus pridedama 20 proc. padidėjimo sumos, antraisiais – 40, trečiaisiais – 60, ketvirtaisiais – 80 proc. Be to, ir vėliau dirbamai žemės ūkio paskirties žemės vertei bus taikomas koeficientas 0,35.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui kai kuriems savininkams mokestis gali išaugti kelis ar keliolika kartų – priklausomai nuo tarifo. Tikslūs tarifai priklausys nuo savivaldybės sprendimo. Ši aplinkybė vertinama prieštaringai, nes neaišku, kokiais kriterijais remiantis savivaldybė nustatys 0,01 proc., o kokiais – 4 proc. tarifą (tokios ribos yra numatytos įstatyme).
Šis aspektas nepatiko ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), vertinusiai įstatymą. Savo pateiktose išvadose STT ekspertai pažymėjo, jog dar daugelis apmokestinimo aspektų – neaiškūs. Tačiau pastabos dėl neaiškių vertinimo kriterijų, galimų terpių korupcijai ir spekuliacijoms plisti buvo atmestos.
Daugiausia mokės miestuose
Nedirbamų žemių savininkai iki šiol galėjo būti nubausti. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Kondrotas teigia, kad senąja tvarka, kurią įgyvendino trys valdžios institucijos, tiesiog tingėta pasinaudoti.
„Yra tiek apleistų žemių plotų, kurių plotai per dvidešimtmetį galėjo ir labiau sumažėti. Trys institucijos, kuriose dirba apie 2000 žmonių, nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo darbo. Kiek šiandien protokolų yra surašyta, kiek per metus pinigų už paskirtas nuobaudas surinkta – niekas man nesugebėjo šių skaičių pateikti. Tad, galima sakyti, jog nebuvo skatinta mažinti nedirbamos žemės plotus“, – teigė J. Kondrotas, buvęs žemės ūkio viceministras.
Dabartinis Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius yra prisipažinęs, jog Lietuvai, save vadinančiai žemės ūkio šalimi, gėdinga turėti tokius didelius nedirbamos žemės plotus. Tuo esą stebisi ir užsieniečiai.
Bene pačiu netvarkingiausiu galėtų būti laikomas Vilniaus rajonas, kuriame neprižiūrėtų žemių – apie 55 proc.
J. Kondrotas teigė, jog žmonės, kadaise tiek mieste, tiek priemiesčiuose įsigiję žemės, neturi galimybių jų dirbti. Kitu atveju ūkinė veikla mieste tiesiog yra neįmanoma. Tokių žemių savininkams bus taikomas didžiausias – 4 proc. – apmokestinimo tarifas.
Kad miesto teritorijoje esančių žemių savininkų interesai nebuvo apginti, sutinka ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius: „Jei visa šalyje esanti žemė bus apmokestinama taikant bendrą formulę, tai didžiųjų miestų žemių savininkai bus apmokestinami labiausiai“.
LŽSS atstovo teigimu, reikėtų taikyti skirtingą apmokestinimo mechanizmą žemės ūkio paskirties ir miesto teritorijoje esančiai žemei.
Spręs savivaldybės
Savivaldybių tarybos pačios spręs, mažiausią ar didžiausią mokesčio tarifą taikyti. Gali būti, kad siekdamos papildyti biudžetus miestų tarybos taikys didesnį mokestį.
Dabar savivaldybės už žemę surenka 52 mln. litų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ši suma potencialiai galėtų išaugti iki 1 mlrd. litų. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, miestams dėl to jokios naudos nebus.
Pagal esamą tvarką, surenkamos pajamos už papildomus mokesčius galiausiai grįš į šalies biudžetą. „Savivaldybės biudžeto nustatymo metodika numato, jog perviršis bus nuskaičiuojamas nuo surenkamų gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, taikoma metodika leis nuskaičiuoti daugiau nei surenkama mokesčių už gyventojų pajamų mokestį “, – teigė LSA direktoriaus pavaduotojas Gintaras Čapas.
Tiesa, Finansų ministerijai yra pateiktas pasiūlymas pakeisti šią tvarką. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies subtilybės atima iš savivaldybių bet kokį interesą dėl į jų biudžetus įskaitomų mokesčių didinimo, teigė G.Čapas.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau buvo prašoma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pakeisti iki 2012 m. gegužės mėn. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą tam, kad atskiroms savivaldybėms neatsirastų pagundų gerokai padidinti nuo 2013 metų žemės mokesčio tarifus bandant išlošti savo biudžeto naudai.
