Po Konstitucinio Teismo sprendimo Vilniaus universitetui gali pavykti išsaugoti didesnę autonomiją.
Aukštųjų mokyklų (AM) savivaldos funkcijų perdavimas taryboms, kurias sudarant lemiamą įtaką turi ne mokyklos bendruomenė, prieštarauja Konstitucijai. Be to, perdalinti krepšelius atsižvelgiant į studijų rezultatus privaloma po kiekvieno semestro. Tokį nutarimą ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Mokslo ir studijų įstatymas nustatė, kad svarbiausiu aukštosios mokyklos valdymo organu tampa taryba, kuri numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių. Į tarybą pusę narių deleguoja Švietimo ir mokslo ministras. KT teigia, kad tai nesuderinama su AM autonomijos principu.
Teismo išplatintame pranešime teigiama, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija reiškia „akademinės bendruomenės savivaldą, įgyvendinamą per jai atstovaujančias valdymo institucijas“.
Politikai – apie tęstinumą, KT – apie atsakomybę
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius naujienų agentūrai BNS, kurią cituoja delfi.lt, teigė, kad aukštojo mokslo reformos „tęstinumui visos prielaidos yra“.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys BNS teigė, kad KT nepaneigė nei finansavimo pagal krepšelio principą, nei universitetų statuso pakeitimo į viešąsias įstaigas. „Šios nuostatos lieka, tiesiog reikės įtvirtinti dažnesnę rotaciją, ir keisti valdymą reglamentuojančius straipsnius ir universitetų statutus“, – teigė konservatorių-krikdemų frakcijos narys.
Tuo metu KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, baigęs skaityti teismo nutarimą, užsiminė apie įstatymą rengusiųjų atsakomybę.
„Jie neatsižvelgė į Konstitucinį Teismą, nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo aiškinamos Konstitucijos 40 str. 3-ios dalies nuostatos. Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas“, – teigė KT pirmininkas, kurį cituoja delfi.lt.
Paskelbus KT nutarimą Seimo nariai Valentinas Mazuronis ir Vydas Gedvilas išplatino pareiškimus, raginančius atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.
Krepšeliai turi būti perdalijami kas semestrą
Prieštaraujančia Konstitucijai paskelbta nuostata, kuri švietimo ministro G. Steponavičiaus teigimu, į Mokslo ir studijų įstatymo įrašyta paskutinėmis akimirkomis prieš jo priėmimą.
Su konstitucija nesuderinama tai, kad studijuojančiųjų valstybės finansuojamose studijų vietose mokymosi rezultatai siekiant nustatyti, ar jie atitinka gero mokymosi kriterijus, vertinami ne po kiekvieno semestro. „Šios ir kai kurios kitos nuostatos pažeidžia konstitucinę gerai besimokančių piliečių teisę į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose“, – teigiama KT pranešime.
Dabar studentų rezultatai vertinami tik po dviejų pirmų studijų metų. Taigi iki tol valstybės finansavimą studijoms gauna ne gerai besimokantys studentai, o gerai mokęsi mokiniai.
Praktiškai rotacija beveik nevyko – tik išimtiniais atvejais blogai besimokantieji iškrisdavo iš valstybės finansuojamų vietų. Pavyzdžiui, VU dėl prastesnių nei nustatyti kriterijai rezultatų krepšelių šiais metais neteko vos 16 studentų. Visuose Lietuvos universitetuose, ŠMM duomenimis, rotavosi vos 2 proc. studentų, nors kolegijose jų buvo daugiau.
„Procesas yra gyvas ir aš manau, kad bet kuri nuostata turi būti vertinama ne kaip šventa karvė, o ypač turint minty, kad dviejų metų rotacijos principas Seime gimė paskutinę svarstymo minutę prieš priimant sprendimą“, – IQ anksčiau teigė G. Steponavičius. Likus kelioms savaitėms iki KT verdikto paskelbimo jis teigė, kad Mokslo ir studijų įstatymo korektyvos priklausys ir nuo rotacijos tvarkos veikimo rezultatų, ir nuo KT išaiškinimo.
VU buvo likęs vienas
Daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų, kaip buvo numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, jau priėmė naujus statutus ir išrinko naujas tarybas. Vis dėlto didžiausias ir seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas, kurio vienintelio statutą tvirtina Seimas, iki šiol aktyviai priešinosi autonomijos suvaržymams ir laukė Konstitucinio Teismo sprendimo, tikėdamasis, jog jis pripažins kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas prieštaraujančias Konstitucijai.
Šie lūkesčiai iš dalies pasiteisino. KT nutarimas greičiausiai leis VU sulaukti, kol bus pataisyta dabartinė įstatymo redakcija, arba toliau siekti, kad VU statutas būtų tvirtinamas Seime ir turėtų įstatymo galią.
Seimas turės „nedelsdamas“ taisyti situaciją
Oficialiai paskelbus KT nutarimą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos, teigia KT.
„Taigi susidarys tam tikras teisinio reguliavimo, susijusio su valstybinių aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas. Akivaizdu, kad tokia situacija galima tik labai trumpą laiką. Įstatymų leidėjas privalo nedelsdamas užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Jeigu Seimui prireiktų daugiau laiko, jis turi įstatymu nustatyti laikiną teisinį reguliavimą“, – rašoma KT pranešime.
