Neatmetama galimybė, jog netrukus nekilnojamojo turto mokestis bus taikomas ne tik prabangiam, bet visam būstui.
Milijono vertės butą ar namą turintys gyventojai kitąmet greičiausiai turės dalį pajamų atseikėti biudžetui – Seimas, nors maža persvara, bet priėmė nekilnojamojo turto mokestį. Nuo pirminio varianto beveik nei kiek nepakitęs įstatymo projektas sulaukė ne tik oponentų kritikos – specialistai taip pat mano, jog projektą dar reikėjo tobulinti.
Ginčų dėl projekto gali iškilti ir po to, kai jis priimtas. Mat naujus mokesčius numatantys įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų nuo jų paskelbimo. Tuo tarpu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisose nurodyta, kad jos įsigalios kitų metų sausio 1 dieną.
Išimtis dėl įsigaliojimo taikoma tik tokiu atveju, jeigu teisės aktas susijęs su biudžeto įstatymu. Tačiau pastarasis buvo patvirtintas vakar.
Tikslas – visuotinis mokestis
Vienas iš konservatorių sukurptų „prabangos“ mokesčių, kaip spėja dalis parlamentarų, anksčiau ar vėliau taps visuotinu. O kol kas žadėtų milijonų, pagal trečiadienį patvirtintas nuostatas, vargu ar biudžetas sulauks.
76 Seimo narių priimtas projektas numato, jog bus apmokestinamas gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas (NT), kurio vertė – didesnė nei 1 mln. litų. Ribą viršijanti suma ir bus apmokestinama 1 proc.
Pavyzdžiui, jei NT objektas įvertintas 1 mln. 400 tūkst., jo savininkas 1 proc. mokės nuo 400 tūkst. Per metus nuo šios sumos reiktų atseikėti 4000 litų.
Įstatymo iniciatoriai numatė, jog bus vertinama ne atskiro objekto vertė, o vienam asmeniui ar vienos šeimos nariams priklausantys visi nekilnojamo turto objektai. Šis aspektas užkliuvo oponentams – tokiu atveju žmonės nebus suinteresuoti sudaryti santuokos. Parlamentaras Mantas Varaška teigė, jog žmonės vengs vedybinių saitų, norėdami išvengti papildomų mokesčių: „O kaip toks aspektas, kas yra laikoma šeima – nuo kelintos kartos šeimos narius pradėsime skaičiuoti? Nuo senelių iki anūkų?“
Seimo narys teigė, jog brangaus nekilnojamo turto savininkai bandys išvengti apmokestinimo perrašydami turtą kitiems asmenims.
NT agentūros „Domo plius“ projektų vadovo Evaldo Narbuntovičiaus manymu, konservatorių „prabangos mokesčiu“ pakrikštytas apmokestinimas turėjo būti visuotinis ir kuriamas kiek atidžiau.
Tiek NT agentūros atstovo, tiek dalies Seimo narių teigimu, turėtų būti apmokestinamas būstas, kurio vertė – perpus mažesnė nei dabar numatyta – 500 tūkst. litų.
E. Narbutavičius teigė, jog apmokestinimo tarifas turėtų priklausyti nuo objekto vertės: „Tinkamiausia būtų įvesti fiksuotą mokestį už NT objektus, papuolančius į apmokestinimo segmentą. Kartu – papildomas mokestis nuo ribą viršijančios sumos“.
Tokiu atveju į biudžetą įplauktų kur kas daugiau, nei dabar planuojami 17 mln. litų.
Naujos sąlygos – ateityje
Tiek pagrindinis pataisą svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas, tiek parlamentarai nepritarė daugumai siūlytų pataisų. Viena jų – netaikyti NT mokesčio tiems savininkams, kurie būstą įsigijo už paskolą dar nėra jos grąžinę.
Šią pataisą siūlęs Audrius Endzinas teigė, jog tokiu būdu žmonės bus skurdinami: „Dar net nespėję išsimokėti kreditorinių įsipareigojimų bus dar kartą apkrauti mokesčių našta“.
Nepritarta ir siūlymams daryti išimtį jaunoms šeimoms ar pirmajam asmens ar šeimos būstui.
Tačiau tik po įstatymo priėmimo konservatorius Rimantas Dagys ramino kolegas: „Šis įstatymas neapima tokio totalumo, kokio norėjome, tačiau tai pirmas žingsnis kuriant tvarkingą sistemą. Mažiausiai uždirbantys apkraunami socialiniais mokesčiais, PVM. Įstatymas kalba apie tai, jog turime pasidalinti visuomeninę naštą.“
