Nacionalinė Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ ką tik buvo išsigelbėjusi iš bankroto grėsmės turbulencijos, kai netikėtai tarsi perkūnas iš giedro dangaus į ją trenkė „Snoro“ ir „Krajbanka“ krachas.
Vladimiro Antonovo kontroliuojami bankai buvo pagrindinis „airBaltic“ mažumos akcininko „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS) finansų šaltinis, todėl bankų veiklos sustabdymas lapkritį išraitė didelį klaustuką prie skrydžių bendrovės gelbėjimo plano, kurį dar tik spalio 4 d. po varginančių derybų buvo patvirtinusi Latvijos vyriausybė, mažumos akcininkas ir investuotojai.
Sutartyje numatyta, kad iki gruodžio vidurio vyriausybė ir BAS atitinkamai pagal turimų akcijų skaičių privalo į „airBaltic“ investuoti apie 500 mln. litų, tačiau dabar tapo nebeaišku, iš kur mažumos akcininkas ims pinigų. Žmogus, V. Antonovo bankų vardu pasirašęs sutartį, – „Krajbanka“ vadovas Ivaras Priedytis – buvo suimtas už įgaliojimų viršijimą ir atsidūrė saugomoje ligoninės palatoje, BAS vadovybės telefonai buvo kurti žurnalistų skambučiams, o vyriausybės vyrai užsidarė posėdžiuose, po kurių šykštėjo bet kokių komentarų, išskyrus pažadus „veikti atsakingai“ ir neleisti destabilizuoti „airBaltic“ padėties.
„Jei Gaizinis (aukščiausias Latvijos kalnas – red. past.) taps vulkanu, mes labai atsakingai reaguosime“, – į tiesioginį klausimą apie vyriausybės planus diplomatiškai atsakė susisiekimo ministras, buvęs ambasadorius Aivis Ruonis. Lapkričio 22 d., praėjus dienai po „Krajbanka“ uždarymo, tuo dar buvo sunku patikėti, o praėjus savaitei išsiveržimas tapo akivaizdus kiekvienam – lapkričio 30-ąją vyriausybė pranešė, kad visiškai perima „airBaltic“ akcijas į savo kontrolę. Iš kur bus imama pinigų toliau išlaikyti „airBaltic“, vis dar buvo neaišku. Greičiausiai visos viltys bus dedamos į strateginių investuotojų pritraukimą.
B. Flicko nederlius
Sunku įsivaizduoti, kam šiuo metu priklausytų „airBaltic“ ir koks būtų jos likimas, jei vasarą prieš neeilinius 11-ojo Saeimos rinkimus Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis nebūtų pasakęs griežto „ne“ agresyviam BAS atstovo ir tuo pat metu „airBaltic“ vadovo Bertolto Flicko spaudimui, kad valstybė atsisakytų daugumos akcijų paketo skrydžių bendrovėje.
B. Flickas išsilaikė kaip vienintelis skrydžių bendrovės šeimininkas jau nuo 2009-ųjų, kai jo įsteigta kompanija BAS perpirko Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS akcijas (naudodamasi V. Antonovo bankų finansavimu) ir tapo vyriausybės partneriu bendrovėje „airBaltic“. Nors BAS kontroliuoja tik 47,2 proc. skrydžių bendrovės akcijų, o dauguma jų priklauso valstybei, B. Flickas buvo vienintelis valdybos narys, turintis faktiškai neribotą galią, ir valstybė neturėjo galimybių šios situacijos kaip nors pakeisti be jo sutikimo, nes tai nustatė buvusio susisiekimo ministro Ainaro Šlesero pasirašyta sutartis.
Kalbos apie BAS nacionalizaciją Saeimos kuluaruose prasidėjo tuoj po „Krajbanka“ uždarymo, nerimaujant tiek dėl „airBaltic“ mažumos akcininko finansinio stabilumo, tiek dėl galimybės, kad per „Snoro“ banko kontrolę „airBaltic“ bendrovę galėtų perimti Lietuvos vyriausybė.
Kai Latvijos Kovos su korupcija biuras gegužės pabaigoje ėmėsi vadinamosios „oligarchų bylos“, arba tyrimo dėl Latvijos įtakingų politikų (tarp jų ir A. Šlesero) galimų slaptų ryšių su keliomis didelėmis įmonėmis (tarp jų ir „airBaltic“), B. Flickas pabėgo iš Rygos, tačiau išlaikė „airBaltic“ šturvalą. Jis visomis jėgomis bandė perimti įmonę į savo kontrolę: grasindamas areštuoti orlaivius be paaiškinimų nutraukdamas reisus, įteikdamas „airBaltic“ nemokumo pareiškimus ir bandydamas atlikti sandorius su išpirktomis akcijomis. Tačiau vyriausybė nepasidavė. Kovos su korupcija biuras prieš B. Flicko veiksmus pradėjo tyrimą, o vyriausybė pažadėjo gelbėti finansinius sunkumus patiriančią bendrovę „airBaltic“ tik tokiu atveju, jei kompanijoje įgautų faktinę kontrolę.
Pirmasis reikalavimas buvo įvykdytas – B. Flickas atsistatydina. Taip pat likviduojamas su BAS susijusių firmų tinklas, kurį per kelerius metus buvo surezgęs B. Flickas, kad galėtų per įvairių paslaugų sutartis išpumpuoti iš skrydžių bendrovės pelną ir paversti ją tuščiaviduriu kevalu, kuriam nebepriklausytų net „airBaltic“ prekės ženklas. Po rinkimų tapo aišku, kad V. Dombrovskis išsilaikys poste ir vyriausybės pozicijų nepavyks pakeisti. Tada BAS investuotojai pasidavė.
Konfidencialios sutarties dėl „airBaltic“ gelbėjimo pasirašymas spalio 4 d. parodė mažumos akcininkų neviltį. Anot į žiniasklaidą pakliuvusio sutarties teksto, BAS įsipareigojo už 1 latą perduoti valstybei visas savo akcijas, jei nesugebės įvykdyti reikalavimo padidinti pagrindinio kapitalo, tuo tarpu „Krajbanka“ ir „Snoras“ už 1 latą Latvijos valstybei perduotų visas pretenzijų teises į BAS. Investuoti pasižadėta dviem etapais – pirmąją 70 mln. litų dydžio įmoką BAS atliko lapkričio pradžioje, antrąjį etapą, kurio apimtis – net 188,5 mln. litų, įsipareigota atlikti iki gruodžio 15 d. Tačiau taip ilgai laukti nereikėjo, nes lapkričio 16 d. įvyko „Snoro“ piramidės krachas, ir veiksmas ėmė vystytis kaip pagreitintame kine.
Netikėta nacionalizacija
Kalbos apie BAS nacionalizaciją Saeimos kuluaruose prasidėjo tuoj po „Krajbanka“ uždarymo nerimaujant tiek dėl „airBaltic“ mažumos akcininko finansinio stabilumo, tiek dėl galimybės, kad per „Snoro“ banko kontrolę „airBaltic“ bendrovę galėtų perimti Lietuvos vyriausybė. Tačiau slaptosios sutarties punkto dėl 1 lato panaudoti neprireikė. Pasirodė, kad BAS nebuvo įvykdęs savo įsipareigojimų „Krajbanka“, todėl Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos paskirtasis banko valdytojas Janis Brazovskis lapkričio 29 d. priėmė sprendimą parduoti valstybei bankui užstatytas BAS akcijas už nominalią 1,22 mln. litų.
Kaip pabrėžia J. Brazovskis, prašyti už akcijas daugiau nebūtų buvę pagrindo, nes BAS kreditiniai įsipareigojimai „Krajbanka“ gerokai viršija 100 mln. litų, o „airBaltic“ dirba nuostolingai ir jos pagrindinis kapitalas yra neigiamas. „Gauti šimtus tūkstančių latų vietoj nulio yra geras sandėris“, – komentavo J. Brazovskis. Štai taip valstybė tapo 99,8 proc. „airBaltic“ akcijų savininke. Nepasitenkinimą sandėrio suma išreiškė ir B. Flickas, ir V. Antonovas ir pagrasino Latviją paduoti į teismą, tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta.
Perėmus akcijas, kelias tolesniam BAS dalyvavimui „airBaltic“ bent jau formaliai nėra visiškai užkirstas. Išankstinės sąlygos jau yra žinomos – iki gruodžio vidurio į aviakompaniją reikėjo investuoti 188 mln. litų. Rengiant šią publikaciją nebuvo jokių patikimų įrodymų, kad BAS būtų pajėgus tokią pinigų sumą „surasti“.
Negana to, sulig „Krajbanka“ krachu atsirado abejonių dėl jau pervestų 70 mln. litų kilmės – sandoriai, leidę privačiam akcininkui šiuos milijonus pervesti į „airBaltic“ sąskaitą, yra itin kruopščiai peržiūrimi ir analizuojami. Valstybė yra atlikusi įvairias baudžiamojo proceso veikas, kurios iki minimumo sumažina galimybę, kad BAS dar kartą galėtų imti paskolą iš savų ligšiolinių finansuotojų. Valstybinė policija areštavo visą V. Antonovui Latvijoje priklausantį turtą (vilą Jūrmaloje ir 14 išskirtinių sportinių mašinų, kurių bendra vertė skaičiuojama 5 mln. litų). Policija, bendradarbiaudama su įvairių Europos valstybių kolegomis, renka informaciją apie V. Antonovo nuosavybę Šengeno zonoje, kuriai, tikėtina, taip pat bus prašoma uždėti areštą.
„airBaltic“ jau be B. Flicko.
Kinai ar turkai?
Nepaisant sudėtingo pinigų klausimo, kitos spalio 4 d. sutarties nuostatos iki šiol buvo įvykdytos. Viena jų – lapkričio pabaigoje buvo atgautas prekės ženklas, ir dabar visi iki tol privačiam akcininkui priklausę prekės ženklai – „airBaltic“, airbaltic.com, airbaltictravel.com, „Baltic Taxi“, „airBalticHotels“ ir „BalticMiles“ – yra užstatyti valstybės naudai.
Vyriausybės konsultantei bendrovei „Prudentia“ buvo leista išanalizuoti BAS sudaryto firmų „voratinklio“ kompanijų finansinę situaciją ir įvertinti galimybę jas vėl įtraukti į „airBaltic“ balansą. „Mes nesame numatę grandiozinės konsolidacijos, vyksta sutarčių vertinimas ir, jei jos nebus valstybei naudingos, bus pakeistos“, – sako „Prudentia“ valdybos pirmininkas Karlis Krastinis. Jis nurodo, kad nors ir BAS sukurtame susijusių įmonių tinkle yra daugiau nei dvidešimt firmų, realiai paslaugas teikė tik 4–5 įmonės, kurios dėl šios priežasties taip pat sustiprintai tikrinamos.
Tarp jų ir buhalterines paslaugas teikusi firma FLS, „North Hub Services“ bei Kipre registruota „Baltic Airlines Services Limited“, kurios akcijas, remiantis darbo sutartimis, privalėjo įsigyti aviakompanijoje dirbantys pilotai, kas mėnesį vietoj atlyginimo gaudavę „dividendus“ siekiant nuslėpti mokesčius.
Vyriausybės ir privataus akcininko pasirašytoje sutartyje buvo reikalaujama pateikti ir patvirtinti „airBaltic“ audituotą 2010 m. finansinę ataskaitą. Tai buvo padaryta lapkričio 31 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Remiantis ataskaita, praėjusių metų aviakompanijos apyvarta išaugo 35 mln. litų, palyginti su 2009 m., ir pasiekė 1,01 mlrd. Tuo tarpu įmonės nuostoliai siekė 175 mln. litų. Vienintelis punktas, kuris iki šiol dar nėra įvykdytas – įmonės strateginio plėtros plano parengimas. Akivaizdu, kad nuo naujos strategijos priklausys, kokio dydžio investicijas turės atlikti vyriausybė, kuri šiuo metu yra likusi vienintelė reali kompanijos savininkė. Valstybės biudžete tam yra numatyti 208 mln. litų, kuriuos pagal ankstesnius planus buvo planuota investuoti į skrydžių bendrovės pagrindinį kapitalą, tačiau valstybė nėra rezervavusi kitų ne visų 200 milijonų, kuriuos reikės investuoti vietoj BAS. Faktiškai tai reikštų biudžeto deficito padidėjimą arba naują konsolidaciją.
Situacija sudėtinga – aktualioji pinigų apyvarta „airBaltic“ yra stabili ir be minusų, kreditiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, dėl orlaivių lizingo, vykdomi, tačiau susikaupusi skolų suma yra didesnė už nuosavą kapitalą, todėl jis yra neigiamas. Esant tokiam balansui persikredituoti ar pritraukti investicijų nebus įmanoma, tačiau, nepaisant visko, vyriausybės planai yra būtent tokie. Šiuo metu tęsiamos derybos su įvairiomis aviakompanijomis, kurios jau artimiausioje ateityje galėtų tapti „airBaltic“ strateginiu investuotoju, bet su neigiamu nuosavu kapitalu valstybei nėra šansų gauti nors kiek palankesnę sandėrio kainą.
Viltingi žvilgsniai metami dviem kryptimis – į Kiniją ir Turkiją. Tai dar tik neoficiali informacija, nes vyriausybės nariai atsisako atskleisti derybų partnerius. Atviriausias šiuo klausimu vyriausybės konsultanto „Prudentia“ atstovas K. Krastinis: „Mums svarbu bendradarbiauti su tokiais investuotojais, kurie „airBaltic“ mato kartu su Rygos oro uosto iškilimu, be to, šiuo metu stipriausias plėtros potencialas pastebimas Azijoje.“
Jau anksčiau nuskambėjo informacija apie Kinijos aviakompanijos „Hainan Airlines“ interesą įsigyti „airBaltic“ akcijas. Susidomėjimą esą yra išreiškusi ir Turkijos aviakompanija „Turkish Airlines“. Reikia priminti, kad turkai sykį jau mėgino įkelti koją pro pusiau pravertus Rygos oro vartus, laimėję konkursą leidimui statyti naująjį oro uosto terminalą. Kurį Azijos miestą nuo šiol savo antraisiais namais vadins „airBaltic“, paaiškės artimiausiu metu.
