A. E. Derse: „Rusijos žmonės turi teisę į laisvus rinkimus.“
Po Rusijos Dūmos rinkimų susvyravus visuomenės paramai valdančiajam režimui, Rusijos vadovai vėl ieško išorinių priešų: aštrėja Rusijos retorika NATO ir JAV atžvilgiu, o Vilniuje vykusiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime Rusija nepanoro pritarti dokumentams, raginantiems plėsti žiniasklaidos ir žmogaus teises bei laisves. Kaip į tai reaguoja JAV diplomatai? Prieš išvykdama kalėdinių atostogų namo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse kalbėjosi su IQ politikos redaktoriumi Tomu Janeliūnu.
Kaip JAV diplomatai vertina Lietuvos pirmininkavimą Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijai ir Ministrų Tarybos susitikimą? Kokius šių metų pasiekimus išskirtumėte bendroje ESBO veikloje?
– Kaip tik buvau susitikusi su ambasadoriumi Ianu C. Kelly, kuris yra JAV atstovas prie ESBO, ir uždaviau tą patį klausimą. Ir jis pasakė, kad Lietuvos Vyriausybė šiemet atliko nuostabų darbą pirmininkaudama ESBO. Ir mes tai sakome dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, reikėtų prisiminti, kokia tai organizacija. Kaip žinoma, ESBO remiasi saugumo Europoje stiprinimo koncepcija. Tai visapusiška saugumo koncepcija – ne tik karinis saugumas, bet kartu ir ekonominė, aplinkos apsauga. Ir žvelgiant iš JAV, fundamentali ir galbūt svarbiausia ESBO veiklos sritis yra žmogiškoji dimensija akcentuojant žmogaus teises ir demokratines vertybes. Todėl vertindami Lietuvos pirmininkavimo prioritetus mes sakėme, kad jie – puikūs. Ambicingi, bet puikūs.
Žinojome, kad bus sunkūs metai ESBO atsižvelgiant į procesus šiame regione. Jei prisimintume JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimą ESBO Ministrų Taryboje, ji labai aiškiai pasakė, su kokiais iššūkiais mes susiduriame. Tai buvo iššūkių metai. Tačiau Lietuvos Vyriausybė iškėlė gerus prioritetus, pasiekė konkrečių rezultatų dėl svarbių dalykų: pavyzdžiui, atsižvelgiant į „Arabų pavasario“ įvykius buvo priimti sprendimai, raginantys ESBO generalinį sekretorių stiprinti organizacijos galimybes preventyviai užkirsti kelią konfliktams. Taip pat bendradarbiavimo su Afganistanu stiprinimas bei kiti svarbūs tarpdimensiniai klausimai.
Tačiau JAV atstovai išreiškė ir savo nusivylimą dėl kai kurių nepasiektų sprendimų, nes kai kurios ESBO narės blokavo dalį pasiūlymų?
– Žinoma. Aš jau minėjau, kad mums žmogiškoji dimensija, ESBO veikla stiprinant žmogaus teises ir demokratines vertybes, yra labai svarbūs prioritetai. Mes nematėme šioje srityje pasiektų rezultatų, kokių tikėjomės. Buvo pateiktas pasiūlymas dėl esminių teisių skaitmeniniame amžiuje, taip pat rėmėme Lietuvos prioritetą stiprinti žurnalistų saugumą bei žiniasklaidos laisvę. Deja, nebuvo tokio rezultato, kokio tikėjomės. Tačiau Lietuva elgėsi teisingai teikdama šiuos klausimus ESBO diskusijoms. Mes manome, kad šie klausimai yra esminiai ESBO.
Ar tai reiškia, kad bendresne prasme ESBO vis dar trūksta pasitikėjimo tarp šios organizacijos narių?
– Jei pažvelgtume į ESBO, į 56 valstybes (tikimės, su Mongolija greit bus 57), matytume daug skirtingų šalių skirtingo išsivystymo lygio, skirtingais politiniais režimais ir vertybėmis. Tai sudėtingas forumas, kuriam nereikia konsensuso, kad būtų pasiekti sprendimai. Tačiau svarbu išsakyti savo lūkesčius, kad ESBO šalys siektų tų standartų, dėl kurių buvo sutarta stojant į ESBO. Prisiminkime Helsinkio baigiamąjį aktą, Maskvos dokumentą, 6-ąjį Astanos viršūnių susitikimo deklaracijos paragrafą – visuose juose aiškiai pabrėžta, kad žmogaus teisės yra labai svarbios, ir šalys sutarė, kad tai nėra tik jų vidaus politikos reikalas, bet legitimus visų dalyvaujančių organizacijoje interesas. Tad apibendrinant – tai, kad Lietuvos pirmininkavimas sutelkė dėmesį į šiuos klausimus ir pateikė juos svarstyti, yra labai svarbu. Ir tikimės, kad diskusijos bus tęsiamos.
Mes rėmėme Lietuvos prioritetą stiprinti žurnalistų saugumą ir žiniasklaidos laisvę. Deja, nebuvo tokio rezultato, kokio tikėjomės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kelias savaites pareiškė, kad rinkimai į Dūmą ir prezidento rinkimai kitų metų kovo mėnesį užbaigs visą valdžios atnaujinimo ciklą Rusijoje. Kaip JAV vertina šį laisvų rinkimų ir demokratijos imitavimą?
– Valstybės sekretorė H. Clinton aiškiai pasakė, kad mes esame rimtai susirūpinę dėl pastarųjų rinkimų Rusijoje. Tačiau tikime, kad Rusijos žmonės turi teisę į laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus. Ir norime pasveikinti tuos žmones, kurie dalyvavo ar bandė konstruktyviai dalyvauti šiuose rinkimuose. Tačiau faktas tas, kad, tarptautinių stebėtojų vertinimais, buvo problemų dėl balsų skaičiavimo, manipuliavimo rinkėjų sąrašais. Dar svarbiau, koks buvo pats rinkimų kontekstas – nepriklausomas stebėtojų tinklas, organizacija „Golos“, kuri veikia turbūt jau dešimtmetį, susidūrė su interneto tinklalapių blokavimu, nepriklausomos politinės partijos, pavyzdžiui, „Parnas“, nebuvo registruotos ir negalėjo dalyvauti rinkimuose, piliečiai susidūrė su sunkumais naudotis savo žodžio laisvėmis bei teisėmis į susirinkimus. Visas šis kontekstas taip pat yra labai svarbus vertinant rinkimus. Mes esame sunerimę. Tačiau tikimės, kad Rusijos žmonės yra nusipelnę to, jog valdžia rimtai vertintų šias problemas, kurias iškėlė tarptautiniai stebėtojai.
Kai kurie Lietuvos politikai nerimaudami žvelgia į naują Rusijos lyderių viziją kurti Eurazijos Sąjungą. Ar šį kartą pastangos atkurti savotišką naują Sovietų Sąjungą gali būti sėkmingos?
– Manau, mes jau matėme tokių pasiūlymų ir anksčiau. Tačiau gyvename naujame pasaulyje. Tai ne tas pasaulis, kuris egzistavo Sovietų Sąjungos laikais. Rinkimai Rusijoje tai gerai iliustruoja. Tačiau nuo pačių regiono valstybių priklauso, ką jos apie tai mano. Tad pamatysime.
Įvykiai Ukrainoje taip pat kelia nemažai nerimo Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir JAV. Kaip vertinate besiklostančius santykius tarp Ukrainos ir ES? Ar yra grėsmė, kad Ukraina dar kartą atsigręš į Rusiją ir sustabdys savo bendradarbiavimą su ES ir Vakarų institucijomis?
– JAV remia Ukrainos ir ES pastangas skatinti Ukrainos integraciją į ES. Šiuo metu nerimaujame dėl teisės viršenybės principų laikymosi Ukrainoje, kai vyksta politiškai motyvuoti teismų procesai, kaip Julijos Tymošenko atveju, tačiau yra ir kitų buvusios vyriausybės narių bei opozicijos lyderių, turinčių panašių problemų. Mes kviečiame Ukrainą išspręsti šiuos klausimus ir nutraukti tokią persekiojamą veiklą. Kartu mes norime paraginti Ukrainą, kuri yra labai svarbi šalis, o kryptis, kuria eis Ukraina, yra labai svarbi Europai, kad ji tęstų pastangas laikytis tarptautinių standartų, būtinų integracijai į Europą.
Kaip vertinate mažumų politiką Lietuvoje? Kaip žinote, dėl tautinių mažumų pastaruoju metu kyla nemažai įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar esama objektyvių priežasčių tokiam nepasitikėjimui tarp dviejų tautų?
– Nenorėčiau komentuoti Lietuvos ir Lenkijos santykių, išskyrus tai, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva yra svarbios strateginės JAV partnerės. Ir mes raginame šalis kartu spręsti kylančius klausimus, nes jūs turite labai daug bendrų darbų. Pavyzdžiui, bendradarbiavimas energetikos bei saugumo srityse, bendradarbiavimas ES ir NATO viduje. Tad tikimės, jog Lietuva ir Lenkija tęs bendrus darbus, kad išspręstų kylančius skirtumus.
Kitais metais vyks JAV prezidento rinkimai. Kaip prezidento rinkimų kampanija gali paveikti JAV užsienio politiką šiuo laikotarpiu? Ar vietinės problemos, kurioms bus skiriamas dėmesys, nesumažins dėmesio JAV užsienio politikai?
– Kiekvienai demokratijai galioja taisyklė, kad kai vyksta rinkimai, politikų darbotvarkėje iškyla kasdienių klausimų, kurie rūpi šalies piliečiams. Žmonės galvoja apie darbą, pragyvenimo lygį, sveikatos apsaugą, švietimą – daugybę dalykų, kurie turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Iš tikrųjų rinkimų laikotarpiais demokratinėse šalyse politikai daugiau dėmesio skiria vidaus politikai. Tačiau JAV yra globali galia, su svarbiais globaliais įsipareigojimais ir įsitraukimu į globalius klausimus. Dirbdama daugiau kaip trisdešimt metų diplomatinėje tarnyboje aš esu visiškai tikra, kad mes dirbsime taip pat rimtai, kaip visada. Man malonu matyti, kad jau dabar kandidatų debatuose iškyla kai kurios užsienio politikos temos. Tai rodo, kad mūsų politikai ir visuomenė skiria dėmesį užsienio politikai bei JAV globaliai veiklai.
