Prieš Kalėdas lietuviai negaili pinigų dovanoms.
Nors prieš metus buvo daugiau optimizmo, laukia dar vienos sunkmečio Kalėdos. Šventinę nuotaiką gadina prastos kitų metų prognozės, per didelės sąskaitos už šildymą. Tik pinigus atgavę „Snoro“ indėlininkai gali lengviau atsikvėpti, o prekybininkai jau laukia jų maloniai šypsodamiesi.
Nuo gruodžio mėnesio vidurio SEB bankas išmokėjo daugiau kaip 2,2 milijardo litų „Snoro“ indėlininkams. Maždaug ketvirtadalį šios sumos – daugiau kaip pusę milijardo litų – žmonės atsiėmė grynais. Dalis jų iškeliavo į kitus bankus, dalis – „į kojinę“, dalis – pavirto Kalėdų dovanomis.
Bankams – darbymetis
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius sako, kad po „Snoro“ griūties klientų padaugėjo maždaug 25-30 tūkstančių.
„Padaugėjo tokių, kurie atsidarė sąskaitas darbo užmokesčiui, Sodros išmokoms gauti. Tačiau išskirti, kokia dalis žmonių tiesiog persivedė užmokestį, o kokia dalis nusprendė laikyti indėlius, sunku pasakyti“, – sakė „Swedbank“ atstovas.
SEB bankas kol kas užsiėmęs draudimo išmokų už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokėjimu. Iki kitų metų sausio 7 dienos daugiau kaip 4 milijardai litų turėtų pasiekti maždaug 350 tūkst. šalies gyventojų. Dalis šių pinigų neabejotinai pasiliks SEB banke.
„Kol kas neskaičiavome, kiek naujų klientų atsirado. Buvo tokių, kurie jau turėjo sąskaitas, bet aktyviai jomis nesinaudojo, buvo ir tokių, kurie norėjo indėlius laikyti pas mus“, – sakė SEB atstovas Arvydas Žilinskas.
Pinigus investuoja į buitinę techniką
„Snoro“ indėlininkų atgautų pinigų laukia ir prekybininkai. Metas prieš Kalėdas – pats parduotuvių šturmas.
Buitine technika prekiaujančio „Topo centro“ šių metų lapkričio mėnesio bei gruodžio pradžios pardavimų skaičiai rodo, kad kalėdinė prekyba šiais metais turėtų būti gera. Lapkričio mėnesį pardavimai kai kuriose „Topo centro“ parduotuvėse išaugo 2-3 kartus.
„Nors daugelyje verslo sričių jaučiamas sąstingis, tam tikras rezervas kitiems metams, Lietuvos žmonės perka buitinės elektronikos prekes. Tokį vartotojų pasirinkimą lemia daugybė faktorių, vienas jų – skaitmeninės televizijos įvedimas Lietuvoje kitais metais ir planuojamas kainų šuolis kai kuriose elektronikos prekių grupėse kitais metais“, – sakė „Topo centro“ komercijos ir rinkodaros direktorius Raimundas Adomaitis.
Jo skaičiavimais, parduotuvėse šiemet sulaukiama keliolika procentų didesnio lankytojų skaičiaus.
„Neatmetame galimybės, kad dalį savo lėšų į buitinę techniką investuoja pinigus atgavę buvę „Snoro“ indėlininkai. Parduotuvėse konsultantai neretai išgirsta žmonių, kalbančių apie tai, kad jie perka būtent už iš „Snoro“ atsiimtus pinigus“, – sakė R. Adomaitis.
Perkamiausi – kompiuteriai ir televizoriai
Prekybos centrų „Senukai“ darbuotojai pastebėjo, kad pirkėjai šiais metais linkę išleisti iki 10 procentų daugiau pinigų nei pernai.
Parduotuvėse prieš Kalėdas išaugo garso ir vaizdo technikos prekių pardavimai. Labiausiai žmonės perka nešiojamuosius kompiuterius ir televizorius.
„Dauguma klientų orientuoti į siūlomas nuolaidas ir akcijas, kurių metu labiau perkamos brangesnės, kokybiškos prekės. Paklausi ir smulki buitinė technika: barzdaskutės ar kavos aparatai“, – tikina bendrovės „Senukų prekybos centras“ mažmeninės prekybos direktorius Ramūnas Adamonis.
Vilioja akcijos
Tuo tarpu prekybos tinklas „Maxima“ prognozuoja, kad žmonės prieš Kalėdas, kaip ir pernai, neišlaidaus.
„Pernai, palyginti su 2009 metų kalėdiniu laikotarpiu, pirkimai ūgtelėjo vos 5 procentais. Skaičiuojame, kad ir šiemet mūsų klientai išlaidesni nebus“, – sakė „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė.
Prekybininkai pastebi, kad lietuviai pirmosiomis gruodžio dienomis apsižiūri ir planuoja pirkinius, laukia siūlomų akcijų.
„Pačios populiariausios akcijos – žaislų ir knygų. Mūsų patirtis rodo, kad Lietuvos gyventojai Kalėdoms pradeda apsipirkinėti nuo antrosios gruodžio savaitės, o daugiausia apsiperka likus savaitei iki Kalėdų“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė.
Švęsime, bet be optimizmo
„Šventes švęsime, tegul ir ne prabangiau negu pernai“, – sako SEB Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Jos manymu, didelių žmonių elgsenos skirtumų lyginant šių ir praėjusių metų Kalėdas būti neturėtų.
„Buvę „Snoro“ indėlininkai grynaisiais pinigais pasiėmė daugiau kaip pusę milijardo litų, galima sakyti, kad žmonės kišenėse (namuose, piniginėse) turi daugiau grynų pinigų. Vis dėlto nemanau, kad didelę tų pinigų dalį žmonės nuspręs išleisti vartojimui. Yra tokių žmonių, kurie nusprendžia kaip nors „pažymėti“ santaupų atgavimą. Tačiau tai nėra dideli pirkiniai, veikiau mažos smulkmenėlės.
Atsiras daugiau manančių, kad galima saugiau ir ramiau gyventi, jei dalis santaupų laikoma grynaisiais pinigais namuose“, – mano ekspertė.
Jos teigimu, pirmosios krizės pamokas išmokę žmonės išlaidas planuoja pagal būsimas galimybes, o ne pagal kišenėje atsiradusią pinigų sumą.
