Latvijos premjeras V. Dombrovskis didžiuojasi, kad panaudojo mažiau paskolos pinigų, nei buvo suplanuota.
Nors Latvija jau gyvena artėjančių Kalėdų ir Naujųjų metų nuotaikomis, prieš pat šventes dar laukiama dviejų svarbių įvykių. Šią savaitę Latvija turėtų oficialiai baigti tarptautinę skolinimosi programą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), o ketvirtadienį Saeima gali paskelbti referendumą dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba datą.
Latvija pirmoji iš Europos Sąjungos valstybių gavo tarptautinę finansinę paramą šalies ekonomikai gaivinti, o dabar pirmoji baigia tarptautinę skolinimosi programą.
Nors krizės Latvijoje pradžia laikomas 2008 metų ruduo, kai vyriausybei teko gelbėti „Parex“, TVF atstovai dar 2007 metais įspėjo apie gresiančias rimtas bėdas: šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo net 10 procentų, o po tokio staigaus ir nenatūralaus pakilimo laukta smarkaus kritimo.
2008 metų rudenį TVF jau reikalavo devalvuoti nacionalinę valiutą ir smarkiai apkarpyti pensijas. Šiuos reikalavimus vyriausybė atsisakė vykdyti, nors aiškiai suprato, jog be tarptautinių institucijų pagalbos išsiversti nebepavyks.
2008 metų gruodžio 10 dieną valdančioji koalicija pasirašė vadinamąjį Advento susitarimą dėl kreipimosi į TVF. Kitą dieną dokumentas buvo perduotas parlamentui, kur svarstymas truko beveik parą. Gruodžio 12 dieną kreipimasis išsiųstas TVF tarybai Vašingtone.
TVF, Europos Komisija, kitos tarptautinės institucijos bei atskiros šalys nutarė skirti Latvijai 7,5 mlrd. eurų paskolą. Šią sumą žadėta išmokėti per ketverius metus. Kartu su pinigais Latvija sulaukė ir griežtų reikalavimų mažinti valstybės išlaidas, atlyginimus bei darbo vietų skaičių valstybės sektoriuje.
Vyriausybė vis dėlto buvo priversta paklusti ir reikalavimui sumažinti pensijas, dirbantiems pensininkams – net iki 70 proc. Vėliau Konstitucinis teismas šį sprendimą pripažino neteisėtu – pensijas teko atstatyti, sugrąžinti ir per keletą mėnesių pensininkams neišmokėti pinigai.
Per ketverius metus Latvija panaudojo tiktai 4,4 mlrd. eurų iš jai skirtos paskolos. Pasak premjero Valdžio Dombrovskio, tai, kad panaudota tik dalis paskolos, yra akivaizdus įrodymas, kad vyriausybės sprendimai buvo pagrįsti. Tačiau nuo 2008 metų pabaigos valstybės išlaidos buvo mažinamos ir pajamos didinamos maždaug 10 mlrd. litų.
Tikimasi, kad gruodžio 22 d. TVF paskelbs, jog Latvijos skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo programa oficialiai baigiama. Taigi šalis galės grįžti į finansų rinkas ir skolintis jose.
Tikimasi, kad gruodžio 22 d. TVF paskelbs, jog Latvijos skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo programa oficialiai baigiama. Taigi šalis galės grįžti į finansų rinkas ir skolintis jose. Beje, vyriausybė praėjusią vasarą jau išplatino vertybinių popierių už beveik pusę milijardo litų.
Tiesa, analitikai įspėja: dėl euro zonoje didėjančios finansinės suirutės Latvijai gali tekti skolintis už kur kas didesnes palūkanas, o kitų metų pavasarį – ir peržiūrėti valstybės biudžetą. Tą reikėtų daryti ypač tuo atveju, jei Latvija prisidėtų prie ES siūlomos sutarties nustatyti valstybės biudžetą ne didesnį kaip 0,5 proc. BVP. Anot premjero, Latvija linkusi pasirašyti tokią sutartį.
Sausio antroje pusėje turėtų būti baigta ir skolinimosi iš Europos Komisijos programa. Tačiau net ir sėkmingai baigusi paskolų programas Latvija negalės viena tvarkyti savo finansų – šalis ir toliau bus stebima tarptautinių institucijų, tik gal nebe taip griežtai. Tą pabrėžia ir TVF atstovai.
Pasak jų, didesnę veiksmų laisvę Latvija gaus tik grąžinusi bent du trečdalius paskolos, o kol kas bus stebima, kad kitų metų deficitas neviršytų 2,5 proc. BVP.
„Sėkmingai pasipriešinusi ekonomikos bei finansų krizei Latvija kol kas turi tiktai bakalauro laipsnį. Magistro laipsnio gali tikėtis tik įsivedusi eurą“, – šalies žiniasklaidai sakė tarptautiniai skolintojai.
Į pastarąjį reikalavimą Latvijos valdžia reaguoja gana atsargiai, nors stengiamasi įvykdyti visus Mastrichto kriterijus.
Pasak šalies prezidento Andrio Bėrzinio, Latvija nepajėgi sau naudinga linkme pakreipti įvykių euro zonoje, tad gali tiktai laukti, kaip toliau klostysis įvykiai.
