Nuogąstaujama, kad lapkričio scenarijus gali kartotis ir su gruodžio mėnesio sąskaitomis.
Vilniečiams raunantis plaukus dėl milžiniškų sąskaitų už šildymą, spėjama, kad jas išpūtė „Vilniaus energijos“ tiektas karštesnis nei įprasta tokiu oru termofikacinis vanduo. Nepriklausomi ekspertai sutinka, kad šilumos tiekėjas galėjo nutarti tokiu būdu pamokyti gyventojus, tačiau tikina, kad daugiabučių prižiūrėtojai turėjo patys pasirūpinti, kad namai paimtų tiek šilumos, kiek jiems reikėjo, o ne tiek, kiek jiems bruko „Vilniaus energija“.
„Kas buvo praėjusiais metais? Buvo nustatyti du temperatūros grafikai. Pirmas grafikas buvo skirtas „Vilniaus energijai“, jame nurodyta, kokios temperatūros termofikacinis vanduo turi ištekėti į miestą. Kitame grafike buvo nurodyta, kokios temperatūros jis turi pasiekti namo įvadą“, – portalui IQ.lt aiškino anonimu norėjęs likti vienos daugiabučius administruojančios bendrovės atstovas.
Jo teigimu, pernai lapkritį vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo 4 laipsniai šilumos. Tuomet pagal patvirtintus grafikus, kurie turi būti suderinti tarp „Vilniaus energijos“, Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir sostinės savivaldybės, į miestą išleidžiamas termofikacinis vanduo turėjo būti 72 laipsnių šilumos, o pasiekęs šildymo punktą daugiabutyje – 65 laipsnių.
„Tokiu būdu vartotojas buvo sąlyginai apsaugotas, kad šilumos tiekėjas reguliuotų, jog temperatūra būtų ne per aukšta. Kai temperatūra per aukšta, o name „prasukamas“ toks pat kiekis termofikacinio vandens, tai automatiškai didėja šilumos suvartojimas“, – dėstė pašnekovas.
Bendrovės atstovas tvirtino, kad šiais metais antrojo grafiko, reglamentavusio, kokios temperatūros vanduo turi pasiekti namo įvadą, nebeliko. Jis svarstė, kad dingus antram grafikui šilumininkai, pasinaudoję tam tikrų siurblių, slėgio pagalba, padidino termofikato judėjimo greitį miesto vamzdyne. Esą todėl nors termofikacinis vanduo iš „Vilniaus energijos“ išteka panašios temperatūros kaip pernai, daugiabučių namų įvadus pasiekia gerokai karštesnis ir taip šie sunaudoja daugiau šilumos.
Pašnekovas vardijo pavyzdžius: butas, esantis daugiabutyje Musninkų gatvėje, pernai lapkritį suvartojo 1,21 megavatvalandės (MWh) šilumos (315,45 Lt), o šiemet – 1,38 MWh (453,93 Lt). Butas, esantis daugiabutyje Šilo gatvėje, pernai suvartojo 1,38 MWh (405,91 Lt), o šiemet – 1,75 MWh (514,09 Lt).
Šilumos suvartojimas smarkiai išaugo ir kai kuriuose daugiabučiuose, kuriuose anksčiau jis buvo vienas mažiausių. „Vilniaus energijos“ interneto svetainėje pateikiama statistika rodo, kad daugiabutis, kurio adresas Pavilnionių g. 31, praėjusių metų lapkritį suvartojo 2,259 kWh/1 kv. m., o šių metų lapkritį suvartojimas išaugo pusantro karto, iki 3,51 kWh/1 kv. m.
Nuogąstaujama, kad lapkričio scenarijus gali kartotis ir su gruodžio mėnesio sąskaitomis. Pirmadienio vakarą nusileidęs į šilumos punktą viename daugiabutyje Ukmergės gatvėje IQ pašnekovas pastebėjo, kad iš „Vilniaus energijos“ atitekėjęs termofikacinis vanduo yra 73 laipsnių šilumos, o pratekėjęs per namo šildymo sistemą – 31 laipsnio šilumos.
Pirmadienio vakarą oro temperatūra Vilniuje buvo maždaug 2 laipsniai šilumos. Tokiu oru iš „Vilniaus energijos“ ištekėjęs termofikacinis vanduo turėjo būti 75 laipsnių šilumos, taigi namo įvadą pasiekė tik vos pravėsęs.
„Vilniaus energija“: ši teorija – techninio analfabeto vaisius
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas aprašytą versiją vadino nesąmone: „Šita teorija… Aš girdėjau ją. Yra nesąmonė visiška, techninio analfabeto vaisius“.
„Kiekviename name yra automatizuotas šildymo punktas, kuris pasiima šilumos tiek, kiek jam reikia. Arba tiek, kaip jį valdo pastato atstovas. Lygiai taip pat, kaip yra su elektros tinklu – jūs savo bute iš jo pasiimate elektros tiek, kiek jums reikia. O kaip keičiasi iš šaltinio išeinančios temperatūros – tiesiogiai susiję su metalo deformacijomis ir oro temperatūra. Tai yra daugiau mūsų reikalas, o ne galutinio vartotojo“, – aiškino R. Germanas.
Savo ruožtu VEI šią versiją komentuoti kol kas atsisakė. VEI atstovė ryšiams su visuomene Milda Levandraitytė sakė, kad inspekcijos specialistai nenori užbėgti už akių dėl didesnio nei įprastai šilumos suvartojimo pradėto tyrimo rezultatams. Preliminarius rezultatus ji žadėjo šios savaitės pabaigoje.
Tačiau nepriklausomas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas su keliama versija linkęs sutikti: „Cirkuliacija – vienas iš būdų, kaip išlaikant temperatūrą, bet keičiant šilumnešio kiekį, galima atiduoti didesnį šilumos kiekį. Čia viskas teisinga, toks būdas gali būti“.
Profesorius V. Martinaitis pažymėjo, kad į karštesnę nei įprasta tokiu oru termofikacinio vandens temperatūrą dėmesį turėjo atkreipti daugiabučių administratoriai, „prisukti“ čiaupus ir nepriimti brukamos šilumos.
Panašios pozicijos laikėsi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų katedros vedėjas, profesorius Vytautas Martinaitis. Tačiau jis pažymėjo, kad į karštesnę nei įprasta tokiu oru termofikacinio vandens temperatūrą dėmesį turėjo atkreipti daugiabučių administratoriai, „prisukti“ čiaupus ir nepriimti „Vilniaus energijos“ brukamos šilumos.
„Šeimininko reikalas nepasiimti. Jis tokias galimybes turi. Čia, matyt, koks nors pamokymo elementas yra“, – dėstė V. Martinaitis.
Be to, profesorius pridūrė, kad įtakos didžiulėms šildymo sąskaitoms galėjo turėti dar kelios priežastys. Viena iš jų yra ta, kad praėjusiais metais duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotos gyventojų mokėtinos sumos, buvo nurašyti bent trimis dienomis anksčiau nei šiemet. „Tai – rimtas argumentas, nes viena diena mėnesyje yra 3 proc.“, – sakė V. Martinaitis.
Tiesa, pavyzdžiui, Kaune daugiabučius šildo kiek vėsesnis vanduo nei Vilniuje. Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas IQ.lt sakė, kad lauke esant pliusinei temperatūrai daugiabučių įvadus pasiekiantis vanduo nebūna šiltesnis nei 70 laipsnių. Orui, kaip trečiadienį, atvėsus iki –2 laipsnių, daugiabučių įvadus pasiekia maždaug 70,4 laipsnio vanduo, o iš jų išteka kiek šiltesnis nei 43 laipsniai.
