2–4 kartais didinami žemės gelmių mokesčių tarifai biudžetą papildys 25 mln. litų.
Valstybė antradienį nusprendė padidinti mokesčius išgaunamiems gamtos ištekliams, tarp jų ir pramonėje naudojamam vandeniui. Pramonei dar blogiau yra tai, kad valstybė nesilaiko anksčiau derinto projekto, numačiusio pereinamąjį laikotarpį, rašoma „Verslo žiniose“.
Pagal Seimo patvirtintą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projektą – mokesčiai didinami nuo sausio 1 d. Verslininkai tai vadina tragedija ir tikina, kad visa išteklių mokesčių politika juda ta linkme, kad jiems tektų atsisakyti sunkiosios pramonės.
Vyriausybės siūlymas dukart kilstelti požeminio vandens tarifą ir verslui, ir gyventojams buvo atmestas, o Seimo komitetas keturis kartus – nuo 6 iki 24 centų už kubinį metrą padidino tarifą požeminiam vandeniui, kurį juridiniai asmenys naudoja komerciniams tikslams.
Daug vandens reikia trąšų, naftos, maisto gamintojams, stiklo, plieno, kartono pramonei, odos ir kailiadirbystės verslui.
Europos Komisijos duomenimis, apie 11% Bendrijoje sunaudojamo gėlo vandens tenka šiluminėms ir atominėms elektrinėms, statybinių medžiagų, cukraus, celiuliozės ir medžio apdirbimo bendrovėms.
Verslininkai nebeturi žodžių nei stebėtis, nei piktintis – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos, numačiusios žemės gelmių mokesčio tarifą didinti nuosaikiai – per penkerius metus kasmet po 20% iki 2016 metų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto buvo atmestos.
