Biudžeto projekto nepalaikė opozicija.
Kitų metų biudžetas – priimtas. Tiesa, svarbiausiam metų įstatymui pritarta be diskusijų – „už“ nebalsavo nė vienas opozicinių partijų narys. Tačiau premjeras net ir be opozicijos palaikymo neslėpė šypsenos. „Priimtas nelengvas, bet svarbus biudžetas“, – teigė Andrius Kubilius.
Biudžetui pritarė 72 valdančiosios koalicijos atstovai, prieš balsavo 45 Seimo nariai, 3 susilaikė. Valdantiesiems pritarė Valstiečių liaudininkų atstovai Seime.
Projekto priėmimas truko valanda trumpiau nei buvo planuota – dvi valandas. Tačiau dėl užsitęsusių svarstymų rytinio posėdžio metu, balsuota tik 21 val. vakaro.
Premjeras A. Kubilius įvykdė pagrindinį konservatorių keltą tikslą – neviršyti 3 proc. deficito ribos. Kaip ir sutarta anksčiau, nuo sausio 1-osios bus mokamos prieškrizinio lygio pensijos bei netekto nedarbingumo pašalpos. Tam pritarta vėliau svarstytame kitų metų „Sodros“ biudžeto plane.
Pritarta ir pervedimų į privačius pensijų fondus sumažinimui – nuo 2 proc. iki 1,5 proc.
Biudžetui nepritarusi opozicija valdančiųjų buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo pasiūlyti „atsarginio“ biudžeto ir mokesčių sistemos plano.
Paskutinę minutę konservatorių ir mokesčių didinimui besipriešinančių liberalų atstovų sukurptas planas numato, jog kitąmet asignavimai valstybės sektoriui bus sumažinti 4 proc.
Lauks „naktinio biudžeto“ padarinių
Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, jog kitų metų valstybės finansiniame plane numatyti taupymai ir nauji mokesčiai padidins emigracijos bangas: „Jei valstybė kitais metais gyvens, kaip numato šis biudžetas, tai krizė tikrai nesibaigs – ilgai. Piliečiai turės tik dvi išeitis – arba kuo greičiau emigruoti, arba tapti griaučiais.“
Kiek anksčiau antradienį posėdžio metu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos iniciatyva Seimo salėje pasirodė skeletas – taip vizualiai norėta pavaizduoti opozicijos prognozuojamą ateitį.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius tikino, jog opozicija iš dalies prieštaravo ne „paskutinę minutę sudėliotam biudžeto planui“, o Vyriausybės strategijų trūkumui bei trumparegiškam požiūriui į tarptautinės finansinės sistemos problemas.
„Jau rugsėjį imta kalbėti apie artėjančią naują krizę, tačiau nei Tarptautinio valiutos fondo, nei į kitų institucijų vertinimus nebuvo reaguota“, – valdančiųjų žingsnius kritikavo A.Butkevičius, pridūręs, jog kitų metų rodikliai buvo vertinami neatsakingai.
Socialdemokratas tikino, jog valdančiųjų pasirinktas vienintelis ekonomikos stabilizavimo instrumentas – mokesčiai, nėra tinkamas: „Mokesčiai gali būti tik viena iš priemonių. Ekonomiką reikia ne riboti, o skatinti“. Pasak parlamentaro, derėjo skirti didesnį dėmesį Europos Sąjungos paramos fondų įsisavinimui.
Kvepia naujais mokesčiais
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo užsimoję įvesti ir naujus mokesčius. Tačiau planuoti nekilnojamojo turto, indėlių palūkanų bei automobilių mokesčiai užstrigo Seime.
Valdantieji numatė, jog kitąmet turėtų būti įvestas transporto priemonių apmokestinimas. Kaip teigiama, mokestis liestų tik prabangių automobilių savininkus, tačiau tiek liberalai, tiek opozicijos atstovai neatmeta – galimas ir visų lengvųjų transporto priemonių apmokestinimas.
Antradienį Seimas taip pat pradėjo svarstyti ir prabangaus būsto apmokestinimo galimybę. Tačiau pradėtos diskusijos atidėtos ketvirtadienį vyksiančiam posėdžiui.
Didžiajai daugumai parlamentarų neįtiko ir indėlių palūkanų apmokestinimas. Įstatymo projekto pataisos grąžintos pagrindiniam komitetui svarstyti.
Greičiausiai kitąmet bus padidinti mokesčiai gamtos ištekliams – vandeniui, žvyrui bei kitiems. Siūlymui nepritarę opozicijos atstovai ciniškai juokavo, jog būtų galima apmokestinti ir „gadinamą orą“.
