24 iš 27 Europos Sąjungos šalių taiko PVM lengvatą viešbučiams.
Naujieji metai viešbučiams nebus paženklinti svajomis apie didesnį pelną. Seimas nutarė nepratęsti metus galiojusio lengvatinio – 9 proc. – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Viešbučių atstovai jau grasina mažesniais turistų ir pajamų į biudžetą srautais.
Seimas antradienį nepritarė PVM lengvatos pratęsimui viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms: nuo ateinančių metų sausio į šalies biudžetą joms reikės mokėti 21 proc. siekiantį PVM.
Premjeras Andrius Kubilius peikė viešbučių savininkus, nesugebėjusius tinkamai pasinaudoti metus galiojusiu 9 proc. PVM tarifu. Anot premjero, verslininkai, užuot sumažinę apgyvendinimo paslaugų kainas, šias tik padidino, o pelnas nusėdo jų pačių kišenėse.
Nors konservatoriai nepalaikė, Seimas pritarė PVM lengvatų pratęsimui šildymui, vaistams bei knygoms.
Šampaną šaus kaimynai
Latvijos viešbučių savininkai greičiausiai šiandien šaus šampaną – ciniškai juokavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė. Lietuvą supančios kaimyninės šalys apgyvendinimo sektoriaus atstovams net ir krizės metu nusprendė nepanaikinti PVM lengvatų. Mažesnį PVM tarifą taiko 24 iš 27 Europos Sąjungos šalių.
LVRA prezidentė piktinosi premjero kaltinimais dėl pasipelnymo, pateikdama statistiką: sumažinus PVM per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su ankstesniais metais, įplaukos į biudžetą padidėjo 20,8 proc., maždaug 14 mln. litų.
„Blogiausia, jog nesuprantama, kad ši sfera – eksporto. Kelionių organizatoriai suks ne į Lietuvą, o mūsų kaimynes – ten paslaugos bus ir geresnės, ir pigesnės“, – teigė E. Šiškauskienė. Ji nuogąstavo, jog nemažai viešbučių bus priversti ne tik sumažinti kaštus, tačiau ir visai užverti duris.
Lengvatų nebus
Premjeras A. Kubilius teigė, jog krizės sąlygomis tokio pobūdžio mokesčių lengvatoms valdantieji nepritars. Anot jo, lengvata pasinaudoję viešbučių savininkai ne sumažino, o 7,7 proc. padidino apgyvendinimo paslaugų kainas.
E. Šiškauskienė neneigė kainų padidėjimo, tačiau, jos teigimu, lengvata pagerino kokybę, per metus leido sukurti darbo vietų daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų: „Per metus spėti priimti tokį kiekį darbuotojų ir dar algas padidinti – per menkas laiko tarpas.“
LVRA prezidentė nedrįso spėlioti, koks galimas blogiausias pasekmių scenarijus, tačiau tikino, jog planuotos investicijos į viešbučių verslą plauks į užsienio šalis.
Atgal į skolas?
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per 2011 metus viešbučių sektoriaus skolos siekė 0,39 mln. litų – sumažėjo keliais milijonais litų.
Lietuvos apgyvendinimo paslaugų sektorius per šių metų pirmąjį pusmetį galėjo vienu metu apgyvendinti 47 977 klientus. Šiuo rodikliu pralenkėme Latviją – šalis gebėjo apgyvendinti 35 961. Šioje vietoje pirmavo Estija – vienu metu apgyvendinimą siūlė 50 084 svečių.
Kol kas žinomi pirmojo pusmečio duomenys, tačiau manoma, jog per metus šalies apgyvendinimo įstaigose apsistoję svečiai iš užsienio bus sugeneravę 2,9 mln. litų pelno. Tai – ketvirtis viso eksporto pajamų.
