Dėl besitęsiančios euro zonos šalių ekonomikų krizės Lietuvos ūkio augimas ateinančius metus turėtų siekti 2-3 proc., o esant tokiems tempams Lietuvai gali prireikti maždaug 6 metų, kad sugrįžtume į 2008 metų ekonomikos lygį, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Antradienį pristatydamas SEB banko parengtą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, G. Nausėda prognozavo, kad 2012 metais Lietuvos ekonomika augs 2 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 4 proc. 2013-aisiais prognozuojamas 3 proc. šalies ūkio augimas. Tokiais tempais Lietuvos ekonomika 2008 m. lygį pasieks 2014 metų antroje pusėje, teigia G. Nausėda.
“Konvergencijos prasme turėsime išbraukti 6 metus. Nė per žingsnį nepajudėsime į priekį, kadangi per 6 metus sugrįšime tik į 2008 metų padėtį”, – kalbėjo vienas SEB banko vadovų.
Pasak G. Nausėdos, didžiąja dalimi Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimą lemia išorinės euro zonos problemos. Jų sprendimas, nesiimant aktyvesnių veiksmų ir Europos centriniam bankui (ECB) neišperkant didesnės obligacijų dalies, gali užtrukti keletą metų, prognozuoja jis.
“Kol dabartiniai sprendimai dėl euro zonos bus politiniai, kol jie netaps technokratiniais, netaps teisės aktais, tol netikėjimas euro zonos rinkomis išliks”, – akcentavo G. Nausėda ir pridūrė, kad ECB turėtų imtis aktyvesnių veiksmų perkant valstybių obligacijas, tačiau be ryžtingų politinių sprendimų tai tik atitolina problemas.
“ECB gali tik atitolinti krizę, nupirkti politikams laiko, bet jis gali būti labai greitai iššvaistytas. ECB įsitraukimo į gelbėjimo operaciją mastas yra gerokai mažesnis nei Didžiosios Britanijos centrinio banko ar JAV Federalinio rezervų banko”, – sakė G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, ECB, lyginant su visu BVP, yra išpirkęs 2 proc. valstybių obligacijų, tuo tarpu ši dalis Didžiojoje Britanijoje siekia apie 20 proc., JAV – 10 proc. nuo BVP.
Kalbėdamas apie prabangių prekių ir nekilnojamojo turto apmokestinimą, SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda sakė, jog tai negali būti traktuojamas kaip fiskalinis biudžeto pajamų šaltinis ir geriausiu atveju atliktų socialinę funkciją.
“Tai, kas buvo pasiūlyta pastaruoju metu, aš apskritai nelaikyčiau fiskaliniu pajamų šaltiniu, kadangi patys mokesčiai savo esme, dydžiu ir selektyvumu taikomi tik labai siaurai mokesčių mokėtojų kategorijai, jie negali surinkti reikšmingesnių pajamų sumų. Reiškia, juos reikia traktuoti per socialinio solidarumo arba didesnio mokesčių progresyvumo prizmę. Šią savo funkciją gali atlikti, bet tikrai neužlopys biudžeto skylės, kuri yra susiformavusi”, – kalbėjo G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, biudžeto lėšų trūkumą būtų galima kompensuoti dar labiau mažinant viešojo sektoriaus išlaidas.
“Net ir 4 proc. apkarpius išlaidas, nesakyčiau, kad tai yra jau 100 proc. rezervų, kuriuos išnaudojome. Manyčiau, kad viešųjų išlaidų mažinimo prasme būtų galima padaryti ir dar žingsnių ateityje, jei tai būtų būtina”, – sakė SEB banko atstovas.
ELTA
