Konservatoriai patikino, jog periodinei spaudai pritaikyta PVM lengvata nepadės užkamšyti biudžeto skylių.
Prezidentės užmojai gelbėti spausdintinį žodį nepatinka nei Vyriausybei, nei Seimui. Dalios Grybauskaitės siekis kitąmet pritaikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Seime po svarstymo buvo sukritikuotas – konservatoriai pasiūlė prisiminti itin skylėtą kitų metų biudžetą. Balsavimo rezultatai byloja Lietuva greičiausiai taps viena iš trijų Europos šalių, taikančių aukščiausią PVM tarifą periodinei spaudai.
Antradienį PVM lengvatas svarstantis Seimas kritikavo konservatorius. Posėdyje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius neneigė, jog Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai nepalaikys jokių mokesčių lengvatų.
Pagrindinis klausimą svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidentės pasiūlymui. Nuspręsta, jog įstatymo papildymus svarstys Arūno Valinsko vadovaujamas Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Spauda merdėja
2008 m. prasidėjusi krizė itin smogė spausdintinės žiniasklaidos atstovams. O ir dabar merdėjantys spausdintiniai leidiniai grasina su visam išsikraustyti į interneto platybes arba į niekur.
Prezidentė teikė siūlymą, numatantį nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams, tikindama, jog lengvata padės sumažinti leidinių kainas, palengvins spaudos leidybos sąlygas, bus užtikrinta didesnė visuomenės informavimo kokybė.
Šiuo metu spaudai numatytas 21 proc. PVM tarifas. Lengvatinis 5 proc. siekiantis PVM tarifo dydis galiojo iki 2009 metų. Per kelis metus darbo vietas periodinės spaudos leidiniuose turėjo palikti apie pusė žurnalistų – iš maždaug 3800 dirbusiųjų savo darbo vietas išsaugojo vos 2000 žiniasklaidos atstovų.
Sumažėjo ir leidinių skaičius – per beveik trejus metus duris užvėrė pusšimčio periodinės spaudos atstovų redakcijų.
Lietuvoje periodiniams leidiniams taikomas PVM tarifas – vienas didžiausių Europoje. Panašus nustatytas Bulgarijoje bei Slovakijoje. Tačiau senosios žemyno atstovės spaudai yra numačiusios vos kelis procentus siekiantį PVM, arba jo visai netaiko, kaip Belgija, Danija, Didžioji Britanija.
Internetas – ne konkurentas
Internetinė žiniasklaida kelia galvos skausmą spausdinto žodžio atstovams. Tačiau, Leidėjų asociacijos pirmininko Zigmanto Sadausko teigimu, vertinant statistiką, periodika skaitytojų skaičiumi dar smarkiai lenkia naujienų tinklapių auditoriją.
„Lietuvoje per mėnesį parduodama 8 mln. vienetų spaudos leidinių. Kartu su prenumerata spaudai žmonės per metus išleidžia 180-200 mln. litų. Regioninės spaudos tiražai svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių. Vieno populiariausių leidinių savaitės tiražas siekia 200 mln. vienetų. Tai labai rimta statistika“, – skaičius bėrė Z. Sadauskas, pridurdamas, jog krizė užsitęsusi žurnalų, dienraščių bei regioninės spaudos redakcijose.
Tiesa, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, taip pat sukritikavusi lengvatą spaudai, pajuokavo, jog lengvatomis veltui džiaugsis tik to nenusipelnę: „Gaus naudą tikrai ne regioninė spauda. Man nelabai aišku, kam reikia kompensacijų žurnalui „Žmonės“?“
Kainos (ne)mažės
Prezidentė akcentavo, jog lengvatos spaudai sumažintų ir spausdintinių leidinių kainas. Tačiau Z. Sadauskas pripažino, jog veikiau keistųsi ne kaina, o leidinių kokybė. Jis juokavo, jog žurnalistai nebebūtų priversti užsiimti „chaltūromis“: „Negali žmogus rašyti kokiems šešiems leidiniams. Per kelis metus smarkiai pakito leidinių kokybė, analizės galimybės, net ir estetinė pusė.“
Šiuo metu periodinių leidinių kainos, lyginant su kainomis Latvijoje bei Estijoje (PVM tarifas – 9-10 proc.), Lietuvoje ketvirčiu didesnės. Tačiau leidinių skaičius, tiražo vienetai bei prenumeratų skaičius mažai kuo nusileidžia kaimynėms.
Z. Sadauskas teigė, jog reikėtų akcentuoti ir žiniasklaidos nepriklausomybės aspektą. Leidėjų asociacijos pirmininkas tikino, jog didžioji dauguma „rimtosios“ žiniasklaidos atstovų nėra laisvi. Priklausomi arba nuo savininkų oligarchų, arba nuo valdžios malonės.
