M. Draghi pasiryžimas diskutuoti apie galimą euro zonos ateities scenarijų, kurį jo pirmtakas vadino „absurdu“, parodo euro zonos skolų krizės rimtumą.
Euro zonos lyderiams toliau tariantis, kaip gelbėtis nuo regione siaučiančios skolų krizės, Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi sulaužė tabu ir prabilo apie galimą pinigų sąjungos iširimą. M. Draghi, duodamas interviu „Financial Times“, įspėjo, kad euro zonos griūtis atsieitų itin brangiai.
M. Draghi, duodamas pirmąjį interviu nuo tada, kai lapkričio 1 dieną pradėjo eiti ECB vadovo pareigas, pareiškė, kad šiuo metu su skolų krize kovojančios šalys palikusios euro zoną nukentėtų dar labiau. Likusios pinigų sąjungos narės, anot jo, matytų pažeistą ES teisę, todėl „negalime žinoti, kuo tai baigtųsi“.
ECB vadovo teigimu, šalys, kurios paliktų euro zoną ir devalvuotų savo valiutą, sukurtų didžiulę infliaciją ir vis tiek turėtų įgyvendinti struktūrines reformas. Tačiau reformų įgyvendinimą tuomet apsunkintų dar labiau suprastėjusi šalių padėtis.
„Financial Times“ pastebi, kad M. Draghi pasiryžimas diskutuoti apie galimą euro zonos ateities scenarijų, kurį jo pirmtakas Jeanas-Claude’as Trichet vadino „absurdu“, parodo euro zonos skolų krizės, sukrėtusios pasaulio finansų rinkas, rimtumą.
Situacijos rimtumą supranta ir euro zonos lyderiai, kurie žada pasiūlyti daugiau lėšų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) bei judėti griežtesnio fiskalinio reguliavimo link.
„Mes visi žinome: Europa iki šiol nesugebėjo įtikinti rinkų, kad jos valdymo struktūra ir priemonės yra pakankamos kovai su krize, – duodamas interviu laikraščiui „Il Sole 24 Ore“, kurį cituoja agentūra „Reuters“, sakė Italijos ekonomikos viceministras Vittorio Grilli. – Reikia didesnės integracijos ir efektyvesnių instrumentų. Mes to dar neturime“.
Euro zonos lyderiai anksčiau gruodį susitarė į nacionalinius įstatymus įrašyti nuostatą, kad biudžetai turi būti subalansuoti arba pertekliniai. Jeigu biudžetai tokie nebus, esą automatiškai įsijungtų automatiniai korekcijų mechanizmai. Be to, naujos taisyklės smarkiai apribotų vyriausybių skolinimąsi, sumažintų jų skolas ir, kaip tikisi euro zonos politikai, padėtų įtikinti rinkas viešųjų finansų tvarumu.
Tačiau šiems pokyčiams įtvirtinti reikia bent metų, o rinkos garantijų, kad pinigai investuoti į euro zonos skolas yra saugūs, nori dabar. Ypatingai po to, kai skiriant antrąjį paramos paketą Graikijai, kurioje pirmiausia kilo euro zonos skolų krizė, bankai buvo paprašyti nurašyti maždaug pusę supirktos Graikijos skolos.
Tąkart Europos lyderiai pavėluotai tikino, kad Graikijos atvejis yra vienintelis ir nesukūrė precedento.
Reaguodami į rinkų nuogąstavimus, kad neturi pakankamai lėšų išvengti skolų krizės plitimo į Italiją ir Ispaniją, euro zonos lyderiai iki 2012 metų liepos paankstino 500 mlrd. eurų vertės laikino euro gelbėjimo fondo sukūrimą.
Euro zonos lyderiai taip pat susitarė pasiūlyti 150 mlrd. eurų vertės paskolų TVF, kad padidintų jo galimybes kovoti su krize. Dar bent 50 mlrd. eurų gali būti surinkti iš šalių, nepriklausančių euro zonai.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių Europos Sąjungos institucijose teigimu, euro zonos finansų ministrai pirmadienio pavakarę vyksiančios telekonferencijos metu aptars naujo euro zonos fiskalinio susitarimo juodraštinį variantą. Jis esą galėtų būti galutinai suderintas sausio pabaigoje.
„Iki Kalėdų jie mėgins padaryti tiek daug, kiek įmanoma, tačiau vargu, ar jiems pavyks užkrėsti rinkas Kalėdų nuotaika, – interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė Carstenas Brzeski, „ING Group“ ekonomistas Briuselyje. – Yra dar daug neaiškumo“.
