V.Havelas – pirmasis iš užsienio šalių vadovų pakvietė tuometinį Lietuvos vadovą V.Landsbergį oficialaus vizito.
„Vaclavas Havelas buvo vienas kilniausių mūsų amžiaus europiečių”, – tokiais žodžiais vakar mirusį buvusį Čekijos prezidentą apibūdino Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas.
Disidentas ir dramaturgas V. Havelas ilgą kovą su vėžiu pralaimėjo būdamas 75-erių. Jis mirė sekmadienį.
V. Havelas tarptautiniu mastu išgarsėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Tuomet jis tapo Čekoslovakijoje užsimezgusios pilietinės iniciatyvos nariu ir vienu žmogaus teisių manifesto „Chartija 77”, kritikavusio komunistinį režimą, autorių.
Ši veikla Čekoslovakijos opozicijos lyderiui kainavo laisvę – jam teko išbandyti komunistų kalėjimų gultus. 1989-aisiais V. Havelas vadovavo taikiai, komunistinį režimą nuvertusiai aksominei revoliucijai, kuri jį tais pačiais metais atvedė į Čekoslovakijos prezidento postą. Jis tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Čekoslovakijos prezidentu.
Eidamas prezidento pareigas politikas padėjo šaliai pereiti į demokratiją ir rinkos ekonomiką. 1993-iaisiais šis politikas prižiūrėjo ir taikų Čekoslovakijos skilimą į Čekiją ir Slovakiją, o 1999 metais – Čekijos stojimą į NATO. Jam taip pat priskiriami nuopelnai dėl sąlygų Čekijos stojimui į ES parengimo, nors Praha tapo Bendrijos nare netrukus po to, kai lyderis paliko šalies vadovo kėdę 2003-iaisiais, pasibaigus kadencijai.
Tačiau net ir pasitraukęs iš prezidento posto V. Havelas liko pasaulinė figūra. Nuo tada jis nemažai dėmesio skyrė Europos reikalams. Be to, grįžo prie dramaturgijos.
Jis buvo naujosios Europos, kaip ją pavadino tuometis JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas, dalis. „Naująją Europą“ sudarė buvusios komunistinės valstybės, kurios parėmė JAV, kai senosios Europos šalys atsisakė pritarti 2003 metų invazijai į Iraką.
2008 metų spalį duodamas interviu V.Havelas taip pat kritikavo Rusiją, kuri per karinį konfliktą įsiveržė į Gruziją, ir įspėjo Europos Sąjungos lyderius nenuolaidžiauti Maskvai. „Tai didelis išbandymas Vakarams”, – kalbėjo čekas.
Pagerbtas daugybe apdovanojimų
V. Havelas turėjo būrį įžymių draugų. Jis yra pasikvietęs buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną į Prahos džiazo klubą. Čeką siejo bičiulystė ir su Dalai Lama ar tokiomis įžymybėmis kaip Mickas Jaggeris, rašo „Lietuvos rytas“.
„Aš esu labai sujaudintas. Jis buvo mūsų respublikos simbolis ir veidas. Ir viena garsiausių praėjusio ir šio amžiaus pradžios politikos figūrų.
Jo mirtis yra didžiulė netektis. V. Havelas dar tikrai turėjo daug ką pasakyti politiniame ir socialiniame gyvenime”, – taip apie V.Havelo mirtį prieš televizijos kameras kalbėjo Čekijos premjeras Petras Necas.
Tuo metu vicepremjerė Karolina Peake V. Havelo mirtį pavadino „eros pabaiga“.
V. Havelas kelis kartus buvo nominuotas Nobelio Taikos premijai. Politikas atsiėmė dešimtis kitų garbingų pasaulinės reikšmės apdovanojimų, kurie buvo paskirti už jo, kaip pasaulio sąžinės ambasadoriaus, pastangas ginti paniekintuosius nuo Darfūro iki Mianmaro.
Tarp daugybės jo apdovanojimų yra prestižinė Švedijos Olofo Palme premija ir garbingiausias civilinis JAV apdovanojimas – Prezidento laisvės medalis.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai
V. Havelas gimė 1936 metais turtingoje statybų verslu besiverčiančioje šeimoje, tačiau jis negalėjo gauti gero išsilavinimo, mat 1948 metais komunistams užgrobus valdžią iš šeimos buvo atimtas jos turtas. Todėl V. Havelas mokėsi vakarinėje mokykloje.
1963 m. gruodį įvyko pirmosios V. Havelo pjesės „Sodo vakarėlis” premjera Prahos teatre. Kūrinyje išjuokiama komunistų sistema. 1969 m. valdžia uždraudė jam dirbti rašytojo ir redaktoriaus darbą. Jis buvo priverstas tapti darbininku.
1977 m. tapo pagrindiniu grupės „Chartija 77”, kuria siekta demokratinių permainų, atstovu. Buvo nuolat persekiojamas valdžios ir kaip garsiausias Čekoslovakijos disidentas ne kartą kalinamas.
1989 m. gruodį tapo Čekoslovakijos prezidentu. 2003 m. baigė eiti Čekijos prezidento pareigas. 2008 m. išleido naują savo pjesę. 2011 m. režisavo pirmąjį savo filmą.
V. Havelo laimėjimus dar kartą prisiminė ir Lietuva
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad V. Havelas įprasmino taikias revoliucijas, kurios tapo pavyzdžiu Lietuvos disidentams. „V. Havelas įkvėpė priešintis tuos, kurie neturėjo galimybės rinktis totalitarinėje sistemoje. Jis įprasmino taikias revoliucijas savo šalyje, kurios tapo pavyzdžiu Lietuvos disidentams“, – rašoma D. Grybauskaitės užuojautoje.
Anot Vytauto Landsbergio, V.Havelas principingai ir tvirtai rėmė Lietuvos teisę atkurti valstybingumą. Be to, politiškai reikšmingas buvo ir V. Havelo pasiūlymas Čekoslovakijoje surengti derybas tarp tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo ir Lietuvos atstovų.
V. Havelas taip pat pirmasis iš užsienio valstybių vadovų pakvietė V. Landsbergį oficialaus vizito į Prahą. „Trečioji neutrali šalis siūlo, kad derybos su Gorbačiovu vyktų Prahoje – tai nemažo politinio svorio žingsnis, aiškiai žinant, kad tai tik supykdys Maskvą. Bet jam svarbiau buvo konkrečiu veiksmu pareikšti paramą Lietuvai. Savo kabinete turėjau jo portretą. Man patiko, kad jis yra Aukščiausiojoje Taryboje, mano kabinete“, – naujienų agentūrai BNS kalbėjo V.Landsbergis.
