Abejonių kyla ir pačios ES viduje – pastabų dėl naujosios sutarties turi Švedijos premjeras F. Reinfeldtas.
Europos šalių susitarimas, turintis išgelbėti eurą ir pastatyti žemyną ant kojų, kelia abejonių. Kelioms šalims išreiškus susirūpinimą dėl sutarties neapibrėžtumo, ekspertai prabilo apie regiono krizės paaštrėjimą, rašo JAV dienraštis „The Washington Post“.
Visos Europos Sąjungos narės, išskyrus Didžiąją Britaniją, sutiko iki kovo mėnesio pasirašyti naują, visas šalis įpareigojančią sutartį. Minėtoje sutartyje numatyta, kad visoms Europos Sąjungos valstybėms bus nustatytas skolinimosi ir skolinimo limitas, esą tokiu būdu bus sugrąžintas investuotojų pasitikėjimas Senuoju žemynu.
Vis dėlto nacionaliniai ES narių interesai ir toliau neleidžia greitai veikti, o tai padėtų stabilizuoti regioną. Klausimas išlieka: ar Europos lyderiai sugebės susitarti dėl veiksmų plano iki skolų krizei tampant pasauline krize?
„Apima jausmas, kad ši sutartis nėra tas lemiamas žingsnis, kurio visi taip laukė, – teigė ekonominių konsultacijų bendrovės „IHS Global Insight“ ekonomistas Howardas Archeris. – Investuotojai neskuba ir įdėmiai stebi situaciją Europoje, tačiau panašu, kad jų pasitikėjimą dar teks užsitarnauti“.
Kai kurios ES šalys išreiškė susirūpinimą dėl naujos sutarties aiškumo ir paruošimo. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas žurnalistams sakė, kad dar per anksti teigti, jog Švedija sutiks su pasiūlymo sąlygomis. „Mums atrodo, kad sutartis nėra iki galo aiški, todėl labai sunku apsispręsti dėl savo pozicijos“, – teigė F. Reinfeldtas.
Tuo tarpu Čekijos ministras pirmininkas Petras Necas buvo susirūpinęs dėl Europos Sąjungos institucijų įtakos jo šalies vidaus politikai. „Šiuo metu mes turime tuščią popieriaus lapą, kuriame turi būti įrašytos konkrečios nuostatos, tad tik po to galėsime priimti konkretų sprendimą“, – teigė Čekijos vyriausybės vadovas.
Europos Sąjungos analitikai mano, kad valstybėms bus sunku pasiryžti perduoti kontrolę į europietiškų institucijų rankas. „Tai, ko gero, didžiausias savo galių perdavimas visoje Europos Sąjungos istorijoje, – teigė analitikų grupės „Chatham House“ vadovas Robinas Niblettas. – Viena perduoti kontrolę dėl bananų importo ar automobilių dalių, tačiau nacionalinis biudžetas visai kas kita“.
