Nors policijos pareigūnai dažnai kviečiami į šeiminius konfliktus, tačiau toli gražu ne visada sulaukia nuo smurtautojų nukentėjusių asmenų pareiškimų. O jei ir gauna, juos pateikusieji neretai persigalvoja ir pareiškimus atsiima, motyvuodami, kad susitaikė. Daugiau taip elgtis gyventojai nebegalės, nes nuo vakar įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Turės apsispręsti
Aukos turės apsispręsti, ar likti su smurtautojais, ar kviesti pareigūnus ir rašyti pareiškimą.
Naujajame įstatyme užfiksuota, kad patys policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Įstatymas įpareigoja smurtautoją nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu. Laikiną iškeldinimą privalės užtikrinti pareigūnai.
„Jei moteris pajuokaus, kad vyras ją primušė, o vėliau norės tai paneigti, nebegalės. Todėl turės rimtai pagalvoti, ko nori: ar gyventi su pykčio nevaldančiu žmogumi, ar susėsti ir rimtai pasikalbėti, ar kreiptis į pareigūnus pagalbos“, – sako Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė.
Mušeikas izoliuos
Pagal Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą statistiką, Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Per metus net dvidešimt iš jų miršta dėl smurto. Tai – ne tik kraupi statistika, bet ir ryžtingų veiksmų reikalaujanti problema.
Policijoje registravus smurto artimoje aplinkoje atvejį, realios bausmės kol kas sulaukia tik vienas iš 800 smurtautojų.
„Kai pažiūri į savaitės suvestines, darosi negera. Moterys, parašiusios pareiškimą, kad nukentėjo nuo vyro, kitą dieną jį atsiima“, – sako D.Žiaugrienė.
Ji pažymi, kad nuo šiol asmenys, ketinantys prieš artimus žmones pakelti ranką, turėtų susimąstyti. Pareigūnai, gavę kaimynų ar aukų pranešimus apie smurto atvejus ir įvertinę situaciją, galės mušeikas izoliuoti. Toks asmuo, kol lauks teismo nuosprendžio, bus sulaikymo kameroje.
D.Žiaugrienės teigimu, smurtautojas bus izoliuotas ir tada, jei jam priklauso būstas, kuriame asmenys gyvena.
„Skriaudžiamos moterys su vaikais glausdavosi miške, turėjo blaškytis po miestą, ieškoti nakvynės, o dabar smurtautojams pareigūnai iš karto turės pasiūlyti, kur apsistoti“, – kalba pašnekovė. Apskričių centruose taip pat bus pagalbos centrai, čia smurto aukoms ir smurtautojamas bus teikiama psichologinė bei kita pagalba.
Pratrūko
Nors pareigūnai, psichologai ragina nukentėjusiuosius ilgiau netylėti, kalbėti garsiai ir drąsiai, nes viešumas yra viena iš pagrindinių smurto prieš asmenis prevencijos priemonių, tačiau tik nedaugelis tam ryžtasi.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite gruodžio 16 d. „Sekundėje“.
