Artimiausios euro zonos ateities perspektyvos – tamsios ir niūrios.
26 Europos Sąjungos (ES) narės vieningai sutaria dėl griežtesnės biudžeto priežiūros. Bangas kelia tik tam nepritarianti Didžioji Britanija, kuriai nepavyko susitarti dėl išimčių taikymo jos finansų sektoriui. Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad šiuo metu svarbiausias yra euro išlikimo klausimas, o tam britai įtakos turi mažai.
„Atrodo, kad bent jau vieną dalyką visi supranta ir pripažįsta – be griežtesnio sisteminio apribojimo atskiroms euro zonos valstybėms euro zona negali bent kiek rimčiau egzistuoti ilgesnį laiką. Pagrindinis klausimas – kaip šį mechanizmą įgyvendinti: ar keisti sutartis su atskiromis valstybėmis narėmis, vykdyti visą sudėtingą procedūrą, patvirtinimą ir ratifikavimą, ar vis dėlto yra kitų būdų“, – portalui IQ.lt sakė G. Nausėda.
Anot jo, visi suvokia ir tai, kad valstybės nebegali sau leisti turėti didelių biudžeto deficitų, nes taip neįmanoma sumažinti, stabilizuoti valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio. Tačiau situaciją apsunkins artimiausiais metais euro zonos ekonomikai žadamas itin lėtas augimas ar netgi smukimas.
„Net ir pagal struktūrinę balanso idėją, nuosmukio metais galima leisti šalims turėti tam tikrą biudžeto deficitą. Reiškia, užprogramuojamas tolesnis valstybės skolos didėjimas net ir pasiekus politinį sutarimą“, – dėstė ekonomistas.
Ekonominė krizė tapo politine
G. Nausėdos teigimu, artimiausios euro zonos ateities perspektyvos nėra labai šviesios, o finansų rinkų apgauti neįmanoma. Geriausias atspindys esą JAV dolerio ir euro kurso santykis: „pastaruoju metu doleris sumušė šių metų rekordą ir nesirengia sustoti, tai geriausiai atspindi skepticizmą finansų rinkose“.
„Visi dar prisimena, kad egzistavo toks Stabilumo ir augimo paktas, kuriame buvo reikalaujama panašių dalykų kaip dabar. Klausimas, ar Europa per tuos keletą metų pasistūmėjo į priekį, jeigu dabar iš esmės siūlo tą patį. Nebent pavyktų realiai įdiegti sankcijų mechanizmą, nes šalys nesilaikė Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, o sankcijų nebuvo“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas sutiko, kad pirminė krizės priežastis buvo ekonominio pobūdžio, tačiau pamažu peraugo į politinę. Tačiau jis pastebėjo, kad kuo grėsmingesnė darosi situacija, tuo daugiau atsiranda politinės valios spręsti sisidariusias problemas. „Tik klausimas, ar ne per vėlai“, – svarstė pašnekovas.
Paklaustas, ar britams priešinantis griežtesnei kontrolei galima kalbėti apie vieningą Europą ir jos politinę valią spręsti finansines bėdas, G. Nausėda sakė: „Nereikia savęs apgaudinėti. Britai niekada nesijautė abiem kojom stovintys ES, visą laiką paisė savo nacionalinių interesų. Šia prasme niekas nepasikeitė, tik viskas įgijo aštresnes formas. Dabar pirmiausia sprendžiamas euro zonos išlikimo klausimas. Britai nėra euro zonoje ir jie euro projektui tiesioginės įtakos neturi.“
Pavadino „užsispyrusiu vaiku“
Praėjusią savaitę 26 ir 27 ES valstybių narių pareiškė palaikančios griežtesnes fiskalines taisykles, kurios padėtų subalansuoti skylėtus biudžetus. Tačiau tam pasipriešino Didžioji Britanija, mat jai nepavyko susitarti dėl išimčių šalies finansų sektoriui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą dėl tokios britų pozicijos, bet pabrėžė, kad ši šalis yra ir ateityje išliks svarbi euro zonos partnerė. Tačiau įtampą pakurstė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną dėl jo pozicijos pavadino „užsispyrusiu vaiku“.
Vis dėlto, A. Merkel savo šalies įstatymų leidėjus patikino, kad ES formą pamažu įgauna politinis susivienijimas. Kanclerės teigimu, krizė, kurią stebi europiečiai yra „arčiau nei bet kada“. Tačiau, kalbėdama apie kitų ES lyderių pasiryžimą išspręsti euro zonos problemas, ji sakė esanti „tikra, kad bendras atsakomybės jausmas liks su mumis ir pasibaigus krizei“.
A. Merkel pažadėjo Vokietijos parlamentarams kad derybose dėl naujos sutarties kūrimo jie turės stebėtojų teisę. Sutartis esą turėtų būti baigta iki kovo mėnesio, o tada taip greitai, kaip tik įmanoma turės būti ratifikuota.
Auditoriai žada niūrų laiką
Tačiau audito kompanija „Ernst & Young“ ketvirtadienį pranešė euro zonai žadanti niūrią žiemą. Prognozuojama, kad 2012-ųjų pusmetį euro zonos laukia recesija, kuri lems, kad per visus kitus metus ekonomika paaugs tik 0,1 proc.
„Ernst & Young“ taip pat prognozuoja, kad be 2015 metų nedarbo lygis euro zonoje greičiausiai nenukris iki žemesnės nei 10 proc. ribos.
Be to, „Ernst & Young“ analitikai abejoja praėjusią savaitę vykusio ES lyderių susitimo naudingumu: „Reformos, dėl kurių buvo sutarta – žingsnis teisinga linkme. Tačiau investuotojams kol kas kelia daug rūpesčio euro zonos valstybių gebėjimai greitai įgyvendinti būtinas reformas“.
Audito kompanija baiminasi, kad kai kurioms kitoms pinigų sąjungos valstybėms gali tekti pasinaudoti Graikijos, Airijos ir Portugalijos pavyzdžiu bei belstis į Tarptautinio valiutos fondo ir ES finansinių institucijų duris.
Audito kompanija prognozuoja, kad 2013 metais euro zonos ekonomika augs 1,5-2 proc.
