Šiemet Lietuvą aplankė daugiau turistų nei pernai.
Nuo kitų metų užsienio valstybėse nebeliks Lietuvos turizmo informacijos centrų (TIC). Nors ši žinia neretai palydima nerimu, kad nebebus kam į Lietuvą turistų vilioti, argumentų, kad TIC yra būtini, taip pat nėra.
„Turizmo informacijos centrus gali sau leisti arba turtingos ir didelės šalys, arba labai nuo turizmo priklausančios šalys“, – pripažįsta ir Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Lietuva nėra nei didelė, nei turtinga, nei nuo turizmo priklausanti šalis. Tačiau iki šiol aštuoniose Europos valstybėse – Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje ir Vokietijoje – veikė Lietuvos turizmo informacijos centrai. Juose dirbo po vieną žmogų. Tuo tarpu Lietuvoje nė viena šalis nebuvo įsteigusi savo turizmo informacijos centro.
Aštuoni Turizmo informaciniai centrai užsienyje buvo įsteigti 2004-2005 metais kaip tuomet buvusios Lietuvos turizmo plėtros agentūros, kurios steigėjas – Valstybinis turizmo departamentas, padaliniai.
2008 m. prijungus Lietuvos turizmo plėtros agentūrą prie Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, jie tapo pastarosios padaliniais.
Jų veikla buvo finansuojama iš Nacionalinės turizmo plėtros programos per Valstybinį turizmo departamentą vidutiniškai po 350-380 tūkst. litų per metus kiekvienam, priklausomai nuo įgyvendinamų rinkodarinių priemonių.
Vietoj uždaromų turizmo informacijos centrų Turizmo departamentas bandys įgyvendinti naują šalies populiarinimo formą – turizmo atstovavimą užsienyje (kitaip dar vadinamas outsourcing). Lietuvos turizmo plėtrą vykdys tarptautinį konkursą laimėjusi bendrovė, o projektas finansuojamas ES lėšomis.
Tarpininko veiklai prižiūrėti nuo 2012 metų sausio 1 dienos Turizmo departamente steigiami 4 papildomi etatai. Ką konkrečiai veiks naujai priimti žmonės, departamento direktorė R. Balnienė paaiškinti negalėjo.
Reikia mokytis iš kitų
Lietuvos atvykstamojo turizmo asociacijos prezidentas Aurelijus Kinas įsitikinęs, kad TIC buvo ir yra nereikalingi. Jo manymu, turistams vilioti nereikia kurti jokių naujų institucijų, o tiesiog pasinaudoti sėkminga kitų šalių patirtimi.
Lietuvos atvykstamojo turizmo asociacijos prezidentas A. Kinas įsitikinęs, kad TIC buvo ir yra nereikalingi. Jo manymu, turistams vilioti nereikia kurti jokių naujų institucijų, o tiesiog pasinaudoti sėkminga kitų šalių patirtimi.
Kaip pavyzdį jis pateikia Kroatiją, kuri dar 2005 metais daugeliui asocijavosi su karu ir suirute. Bet valstybė skyrė daug lėšų ir pastangų šiam įvaizdžiui pakeisti ir per gana trumpą laiką tapo tikru turistų rojumi.
„Kroatija šalies reklamai skyrė milžiniškas lėšas, Lietuva sau to leisti negali, tačiau yra ir kitokių turistų pritraukimo būdų.
Kroatijos valdžia bendravo su kitų šalių kelionių operatoriais, skatino juos vežti ar skraidinti turistus. Metų pabaigoje valstybė iš biudžeto sumokėdavo operatoriams už reklamą ir kompensuodavo patirtus nuostolius, jei tokių būdavo neužpildžius viso lėktuvo ar autobuso. Geriausia reklama, mano manymu, kai kitų šalių kelionių operatoriai yra suinteresuoti pritraukti kuo daugiau turistų“, – sakė A. Kinas.
Panašiai turistus vilioja ir Egiptas. Šalies turizmo ministerija yra išleidusi įsakymą kelionių operatoriams skraidinti turistus į skirtingus šalies oro uostus. Kelionių organizatoriai, skraidinantys turistus į populiarius kurortus, nėra remiami, tačiau tiems, kurie pasiryžta atgabenti turistus į mažiau lankomus miestus – Marsalamą, Tabą arba Aleksandriją – valstybė kompensuoja patirtus nuostolius. Operatoriai pasiryžę rizikuoti, nes net ir nesurinkus pilno lėktuvo nuostoliai bus kompensuoti.
Panašiu principu, A. Kino manymu, galėtų dirbti Lietuvos turizmo plėtra besirūpinančios institucijos.
A. Kinas pasakoja kartą su draugais rusais Maskvoje atlikęs bandymą. Jis užėjo į kelias pakeliui pasitaikiusias kelionių agentūras ir klausė, kaip galima būtų nuvažiuoti į Baltijos šalis ir Lietuvą.
„90 procentų darbuotojų mūsų klausė, ar tikrai norime važiuoti į Lietuvą, gal labiau norėtume į Čekiją, Vokietiją, Kroatiją. Vykstantiems į šias šalis buvo siūlomos įvairios akcijas, nuolaidos ir panašiai. Kelionę į Lietuvą pasiūlė tik 10 procentų agentūrų darbuotojų. Tai nuliūdino. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad nėra išvystytas kelionių pardavimas į Lietuvą“, – sakė A. Kinas.
Svarbu ne centrai, o skrydžiai
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Danutė Mažeikaitė nebuvo taip nusistačiusi prieš užsienio šalyse įkurtus turizmo informacijos centrus, tačiau pripažino, kad jų veiklos rezultatų nematyti.
„Bendrąja prasme tokie centrai yra reikalingi, kad atliktų viešinamąjį darbą. Tačiau nebuvo atliktas joks vertinimas, kiek informacijos centrų užsienyje išlaikymas padidino turistų srautus. Akivaizdu tik tai, kad turistų padaugėja tuomet, kai išsprendžiamas klausimas dėl pasiekiamumo. Kai šalį galima pasiekti be persėdimų, turistų atvyksta daugiau“, – sakė D. Mažeikaitė.
Šiuo metu iš Lietuvos galima nuskristi į Londoną, Dubliną, Romą, Milaną, Barseloną, Maskvą, Brėmeną, Dortmundą, Paryžių, Oslą ir kitus miestus.
Statistika džiugina
Turizmo statistika rodo, kad 2011 metai gali būti rekordiniai. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. užsienio turistų, o per visus 2010 metus į šalį atvyko 1,5 mln. užsienio turistų. Tikimasi, kad šiemet Lietuvoje apsilankys iš viso 20 proc. daugiau turistų nei pernai, ir bus viršytas 2008 metais pasiektas rekordas.
Per devynis šių metų mėnesius šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 807 tūkst. užsieniečių, o tai yra 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. 6,7 proc. viršytas 2008 metų lygis.
Praėjusiais metais vienas užsienio turistas vidutiniškai Lietuvoje išleido 1933 litus.
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos apgyvendinimo įstaigos daugiausia turistų sulaukė iš Lenkijos – 117 tūkst. turistų.
Trečio ketvirčio rezultatai patvirtino Lietuvos turizmo sektoriaus prognozes – Europos krepšinio čempionatas ryškesnių rezultatų Lietuvos turizmui neatnešė. Viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 56,9 proc. arba 7,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dėl čempionato buvo daug tikėtasi iš rugsėjo, tačiau šio mėnesio rodikliai nesiskyrė nuo bendros augimo tendencijos – viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas siekė 51,9 proc. arba 6,8 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.
