„Swedbank“ veikla Latvijoje grįžta į normalias vėžes.
Keletą dienų Latvijos gyventojus šiurpinęs ažiotažas dėl neva sunkumų patiriančio „Swedbank“ pamažu rimsta. Prasideda svarstymai dėl to, kas sukėlė šią sumaištį ir ar tai nepasikartos ateityje, o teisėsaugininkai ieško provokatorių.
Antradienį veikė dar ne visi bankomatai, tačiau „Swedbank“ paskelbė, kad jau šios savaitės antroje pusėje bankas dirbs įprastu ritmu.
Per keletą dienų indėlininkai iš „Swedbank“ Latvijoje atsiėmė per 150 mln. litų, tačiau dalis klientų antradienį vėl grąžino pinigus teisindamiesi, kad pasikarščiavo.
Tuo metu specialiosios tarnybos dėl nepagrįstų gandų apie galimą „Swedbank“ žlugimą skleidimą ir sąmoningą bandymą destabilizuoti padėtį visame šalies bankų sektoriuje iškėlė baudžiamąją bylą. Taip pat ieškoma asmenų, kurie socialiniuose tinkluose internete bei mobiliojo ryšio žinutėmis platino melagingą informaciją.
Paprašyta ir gyventojų pagalbos – jie raginami pranešti apie asmenis, kurie galbūt įsipainiojo į šį nusikaltimą. Per dvi dienas teisėsaugos pareigūnai sulaukė kelių dešimčių skambučių, tačiau nusikaltėlių surasti kol kas nepavyko.
Kurstė ir valdininkai
Pareigūnai teigia turintys dešimtis galimų šios provokacijos versijų. Panikos kurstymu gali būti apkaltinti ir kai kurie valdžios pareigūnai. Pylos tenka ir gyventojams.
Tik kilus ažiotažui kalbėta apie negarbingą bankų tarpusavio konkurenciją. Esą kai kuriems bankams galėję nepatikti, kad buvę žlugusio „Latvijas Krajbanka“ klientai, šiomis dienomis atgaunantys savo indėlius iki 100 tūkst. eurų, juos dažniausiai patiki „Swedbank“. Per porą savaičių šis sulaukė apie 30 tūkst. naujų klientų.
Tiesa, komercinių bankų asociacija netrukus paneigė kalbas, kad prie gandų prisidėjo kažkuris kitas bankas. Asociacija solidarizavosi su „Swedbank“ ir pareikalavo kuo greičiau ištirti šį skandalą.
Tarp versijų paminėti ir ketinimai parduoti Švedijoje esančio pagrindinio „Swedbank“ akcijas, o skandalas galėjo būti bandymas sumažinti banko akcijų vertę. Neatmetama prielaida, kad sumaištį sukėlė psichiškai nesveiki asmenys.
Kaltininkams gresia griežtos bausmės – net laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Atsakomybė gresia ir kai kuriems žemesnio rango valdžios pareigūnams, kurie pasak teisėsaugininkų, savo veiksmais skleidė paniką tarp gyventojų. Pavyzdžiui, kelių savivaldybių vadovai šeštadienį, vis smarkiau verdant aistroms, viešai pareiškė savo vadovaujamų savivaldybių lėšas iš „Swedbank“ perkėlę kitur.
Bankas neturėjo plano?
Tiesa, akmenų įmesta ir į gyventojų daržą – už tai, kad jie neseka informacijos, pasiduoda karštakošių (o gal ir provokatorių) įtakai. Dar prieš savaitę pranešta, kad ketvirtadienį dėl modernizavimo darbų gali sutrikti „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistemos veikimas.
Šie darbai užsitęsė, o indėlininkai, taip ir nepastebėję banko skelbtos informacijos, puolė prie bankomatų, vienas kitam pranešdami apie „Swedbank“ tikriausiai jau užpuolusius nemalonumus, nes daugelis bankomatų jau yra tušti. Taip masinė psichozė dar išaugo. „Swedbank“ tokiems įvykiams nebuvo pasiruošęs.
Žiniasklaidoje pasigirsta nuomonių, kad ažiotažas būtų buvęs kur kas mažesnis, jei bankas būtų turėjęs iš anksto paruoštą tokios situacijos veiksmų planą.
Žiniasklaidoje pasigirsta nuomonių, kad ažiotažas būtų buvęs kur kas mažesnis, jei bankas būtų turėjęs iš anksto paruoštą tokios situacijos veiksmų planą. Tokiu atveju pirmiausia būtų pasirūpinta komunikavimu su visuomene – žmonėms pateikta dalykiška ir jiems suprantama informacija apie realią padėtį banke, paaiškinta, kaip ir kur pageidaujantieji gali atsiimti savo pinigus, visuomenė pakviesta bendradarbiauti ieškant sumaištį keliančių provokatorių. Tai nebuvo iš karto padaryta, o žmonės informaciją gaudė vieni iš kitų.
Pasitaikė netgi tokių kurioziškų atvejų, kai gyventojai apie „Swedbank“ neva ištikusias bėdas sužinodavo atsitiktinai, prie bankomatų pamatę nusidriekusias eiles. Paraginti jau laukiančiųjų, žmonės į eilę stodavo ir patys.
Antras kartas
Politikus, jų atstovaujamas partijas bei nešvariais darbais įtariamus verslininkus savo knygose bei straipsniuose nuolat demaskuojantis garsus žurnalistas Lato Lapsa sako: „Jei „Swedbank“ iš tiesų yra apšmeižtas, jis šmeižikų auka tapo jau antrą kartą“.
2008 metų vasarą, pasaulinės finansų krizės išvakarėse, buvo atlikta Latvijos gyventojų apklausa, kurioje pusė respondentų teigė iš visų šalyje veikiančių bankų labiausiai pasitikintys „Swedbank“.
2008 metų vasarą, pasaulinės finansų krizės išvakarėse, buvo atlikta Latvijos gyventojų apklausa, kurioje pusė respondentų teigė iš visų šalyje veikiančių bankų labiausiai pasitikintys „Swedbank“.
Netrukus kilo nerimas dėl „Parex“ banko, valstybė gelbėjo jį mokesčių mokėtojų pinigais. Savo indėlius masiškai atsiiminėti pradėję „Parex“ klientai nešė juos į „Swedbank“. Tada ir pradėjo sklisti gandai apie jam gresianti žlugimą. Manoma, kad tai buvo paskutinis „Parex“ bandymas suduoti smūgį konkurentui.
Dabar žlugusio „Latvijas Krajbanka“ klientai jiems grąžinamus indėlius dažniausiai patiki „Swedbank“. Tad bandoma ieškoti paralelių su 2008 metais.
Tiesa, dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ bando ieškoti šešėlių paties „Swedbank“ veikloje. Primenama, kad penktadalį šalies rinkos užimantis „Swedbank“ vadinamaisiais geraisiais metais pirmasis pradėjo neatsakingai dalinti paskolas. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti bankai.
2008 metais paskolų burbulas sprogo, žlugo „Parex“. SEB bei „Swedbank“ išsilaikė gavę paramą iš savininkų – bankų Švedijoje. „Neatkarīgā rīta avīze“ taip pat rašo apie „Swedbank“ antrinės įmonės „Ektornet Management Latvia“ bendradarbiavimą su banku – minėta įmonė iš banko nuperka jo klientu užstatytą nekilnojamąjį turtą už, pasak nekilnojamojo turto pardavėjų, už solidžią kainą. Tai bankui padeda pagerinti savo veiklos rodiklius.
Atsirado proga pasireikšti
Ventspilio aukštosios mokyklos dėstytojas, įvairiapusiškai vertinamas ekonomistas Dmitrijus Smirnovas prieš keletą metų buvo apkaltintas bandymu destabilizuoti šalies finansų sistemą – jis vienoje viešoje diskusijoje pranašavo lato devalvavimą, dėl to kaltindamas valdžios pareigūnų nemokšiškumą bei tiktai jų pačių interesų paisymą.
Sumaištis dėl „Swedbank“ suteikė galimybę vėl pasireikšti D. Smirnovui. Jis tvirtina, kad paniką galėjo provokuoti pačios specialiosios tarnybos, kad įsitikintų, kaip sistema veiks prasidėjus kur kas didesnei krizei.
„Panika kilo vienu metu ir žaibiškai išplito daugelyje vietovių.Vadinasi, čia įpainioti labai rimti žmones. Tai buvo tiktai didžiulės bankų krizės repeticija“, – teigia ekonomistas.
