Latvijos gyventojus praėjusios savaitės pabaigoje apėmęs nerimas dėl galimų „Swedbank“ finansinių problemų į Lietuvą nepersimetė, tačiau vakar šio banko filialuose ir prie bankomatų nutįso didesnės klientų eilės nei įprastai.
Sutapo su pensijų mokėjimu
„Swedbank“ Panevėžio filialo, kuriame vakar nuo pat ryto buvo sausakimša žmonių, direktorė Zita Kurutienė teigė, kad kaip tik šiomis dienomis pradėtos mokėti pensijos, todėl ir klientų sulaukiama daugiau. Be to, savaitės pradžioje ir šiaip daugiau žmonių suskumba į banką tvarkyti įvairių reikalų.
„Indėlių niekas neatsiima. Žmonėms nėra jokio pagrindo nerimauti – bankas dirba normaliai. Latvijoje tiesiog buvo paskleisti jokio pagrindo neturintys gandai“, – sakė ji.
„Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys vakar irgi viešai pareiškė, kad Lietuvos gyventojai ir įmonės elgiasi gana ramiai, grynųjų pinigų operacijų padaugėjimo banko padaliniuose nesijaučia.
Banko vadovybė vakar išplatino oficialų pranešimą apie stabilią banko padėtį ir išreiškė pasipiktinimą gandų skleidėjais.
„Latvijos socialinėje medijoje ir interneto erdvėje kilo absurdiški ir jokio pagrindo neturintys gandai, jog „Swedbank“ nebedirba Estijoje, nėra galimybių išgryninti pinigų Švedijoje, Švedijos ir Estijos „Swedbank“ vadovybės areštuotos.
Tai absoliučiai absurdiškos žinios. Latvijos finansų reguliavimo tarnyba praneša, jog kreipsis į policiją su prašymu ištirti tokių gandų šaltinį“, – rašoma pranešime.
Dalis Latvijoje gyventojų savaitgalį puolė atsiimti pinigų iš bankomatų. Vakar pasirodė pranešimai, kad per savaitgalį iš „Swedbank“ gyventojai pasiėmė 24 milijonus latų (118 milijonų litų).
„Swedbank“ Latvijoje informavo klientus, kad bankas veikia įprastu režimu, visas 300 bankomatų tinklas aprūpinamas pinigais labai greitai ir bankas, kaip įprasta, teikia paslaugas klientams visuose 59 padaliniuose.
Ir Latvijoje, ir Švedijoje finansų reguliavimo tarnybos patvirtino, kad visi pagrindiniai Švedijos bankai veikia stabiliai. Lapkričio mėnesį paskelbtoje Švedijos centrinio banko stabilumo ataskaitoje konstatuota, kad Švedijos bankų rizika yra gerokai mažesnė nei kitų Europos bankų, veikiančių tarptautinėse rinkose, Švedijos bankai yra gerai kapitalizuoti.
Gruodžio pradžioje reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ padidino „Swedbank“ skolinimosi reitingus nuo A iki A+, bankui nustatyta stabili perspektyva. Reitingų kilstelėjimą lėmė pakankamo kapitalo, pelno ir verslo pozicijos, taip pat įvertinta banko galimybė skolintis, jo rizika bei likvidumas.
„Swedbank“ valdybos pirmininkas A.Danys teigė, kad Lietuvoje gyventojai iš banko galės pasiimti tiek grynųjų, kiek jiems reikia, nes bankas pinigų turi pakankamai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas viešojoje erdvėje irgi tikina, kad „Swedbank“ neturi jokių finansinių problemų.
Policija su nerimu stebi situaciją
Vakar geros žinios iš Finansų ministrės Ingridos Šimonytės lūpų sulaukė „Snoro“ banko indėlininkai. Ministrė pranešė, kad jau nuo trečiadienio gyventojams bus pradėti grąžinti apdrausti indėliai (iki 345 tūkstančių litų).
Sutartis su pagrindiniu banku esą pasirašyta praeitą savaitę, visos sutartys su bankais turėjo būti pasirašytos vakar. Indėlininkų sąrašai sutikrinti ir sutvarkyti.
Žadėta, kad šiandien, antradienį, Finansų ministerija pradės pinigų pervedimą, o trečiadienį indėlininkai jau sulauks pinigų.
Tai, kad dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, atsiėmę iš banko grynuosius gali būt linkę juos laikyti namuose, kelia nerimą policijos pareigūnams.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas sakė, kad jie su tam tikru nerimu stebi situaciją.
„Tikrai nepatartume žmonėms laikyti santaupų namuose, nes tai yra labai nesaugu. Su bankų veikla susijusias naujienas seka ir nusikaltėliai.
Tikėtina, kad gali dar suaktyvėti sukčiai, padaugėti vagysčių ir plėšimų“, – sakė jis.
Pareigūnai pastebėjo, kad ir iki šiol sukčių aukomis dažniau tampa santaupas namuose laikantys pagyvenę žmonės. Buvo nemažai atvejų, kai bankuose laikę santaupas garbaus amžiaus gyventojai jų neatidavė sukčiams tik dėl bankų darbuotojų budrumo.
„Nepasitikintys vienu kuriuo nors banku gyventojai pinigus gali laikyti keliuose bankuose. Indėliai, kaip žinome, yra apdrausti“, –kalbėjo R.Bobinas.
Dalies gyventojų apsisprendimą laikyti santaupas „kojinėse“ gali lemti ne tik kritęs pasitikėjimas bankais, bet ir valstybės mokesčių politika.
Ketinimas apmokestinti indėlių palūkanas nuo 200 litų sukėlė daugelio žmonių pasipiktinimą.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
