D. Grybauskaitė laikosi pozicijos, kad nevalia stabdyti pervedimų į antros pakopos pensijų fondus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria parlamentarų siūlymui kitais metais antrosios pakopos pensijų fondams iš „Sodros“ nebepervesti 2 proc. socialinio draudimo mokesčio. Ji nepasirašytų tai įtvirtinančio įstatymo projekto.
„Dar prieš pusmetį buvo sutarta, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje turi labai menkas perspektyvas dėl mūsų demografinių tendencijų. Todėl sutarta, kad kaupimas yra vienas iš atsakymų. Dabartinė esminė „Sodros“ deficito priežastis yra didelės išlaidos. Turbūt reikėtų dar kartą pažiūrėti tas „Sodros“ išlaidų eilutes ir jas papildomai įvertinti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė N. Udrėnas, vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais.
Anot jo, pasiūlymas stabdyti įmokas antros pakopos pensijų fonduose yra ydingas, nes kelia nepasitikėjimą ilgalaikių reformų tęstinumu ir nuoseklumu. Be to, diskriminuoja skirtingas gyventojų kartas.
„Sumažinus į privačius fondus pervedamas sumas, jų valdytojai prarastų galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti dabar atpigusių vertybinių popierių, todėl ilgalaikis nuostolis ateities kartoms būtų keleriopai didesnis“, – tvirtino N.Udrėnas
Prezidentės patarėja ir atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė IQ.lt patikslino, kad toks N. Udrėno pasisakymas reiškia, jog prezidentė nepasirašytų įmokas į antros pakopos pensijų fondus nubraukiančio įstatymo: „Tai yra prezidentės pozicija“.
Pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė pataisoms, kuriomis siūloma vieneriems metams nutraukti pervedimus iš „Sodros“ į privačius pensijų kaupimo fondus.
„Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo pataisą, kurioje pervedimai į privačius fondus 2012 metais sumažinami iki 0 proc., įregistravo Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zaščiurinskas, priklausantis SRDK.
Pasak valdančiųjų konservatorių frakcijos nario ir SRDK pirmininko Rimanto Jono Dagio, pasiūlymas pagal patikslintą prognozę leistų sutaupyti apie 380 mln. litų (anksčiau numatyta 391,1 mln. litų).
Anksčiau D. Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, kad nuo kitų metų senatvės pensijos turi būti atstatytos į ikikrizinį lygį. Vyriausybė siūlė sugrąžinti tik pusę sumažintos dalies. Toks prezidentės pareiškimas paskatino Seime paieškas, ką dar būtų galima apmokestinti, atsirado vadinamųjų prabangos mokesčių idėja. Paaiškėjus, kad D. Grybauskaitė vetuotų įmokas į pensijų fondus mažinantį įstatymą, Seimo nariams teks dar aktyviau ieškoti, ką dar būtų galima apmokestinti ar kokias išlaidas sumažinti.
Pasak prezidentės patarėjo N. Udrėno, Lietuvai progresiniai mokesčiai netiktų, tuo tarpu prabangos mokesčiai – tiktų. Tai gali būti užuomina, į kurią pusę Seimui reikėtų judėti.
