Socialiniai tinklai patvirtina šešių atskirties laiptelių hipotezę.
Šešių atskirties laiptelių hipotezė sako, kad jus nuo tolimiausiame planetos kampelyje gyvenančio žmogaus skiria penki tarpusavyje pažįstami žmonės. Tai reiškia, kad per savo draugų draugus ir jų kelių eilių draugus galima suskurti ryšių tinklą, kuris realybėje aprėptų visą pasaulį.
Skamba kiek neįtikėtinai, tačiau ši hipotezė pirmą kartą buvo iškelta ne pastaruoju metu, suklestėjus socialiniams tinklams internete, o praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Mažos apimties eksperimentai šiai hipotezei patvirtinti imti rengti nuo praėjusio amžiaus vidurio. Pavyzdžiui, XX a. septintajame dešimtmetyje psichologas Stanley’us Milgramas ištyrė JAV gyventojų socialinius ryšius ir nustatė, kad vidutiniškai visus JAV gyventojus vienas nuo kito skiria vos du asmenys.
Šią hipotezę patikrinti viso pasaulio mastu tapo įmanoma pradėjus populiarėti skaitmeninėms komunikacijos priemonėms. 2001-aisiais Kolumbijos universiteto mokslininkas Duncanas Wattsas išsiuntė e. laišką 48 tūkst. adresatų, kurio tikslas buvo pasiekti galutinių 19 adresatų, atrinktų iš 157 šalių. Paaiškėjo, kad vidutinis eksperimentinio e. laiško „kelias“ susidėjo iš 6 žmonių, t. y. laišką turėdavo vienas kitam persiųsti vos 6 žmonės, kad jis pasiektų kitose šalyse.
Išpopuliarėjus „Facebook“ ji buvo patikrinta ir šiame socialiniame tinkle. Prieš kelis metus šiame tinkle buvo populiarinama programa „Six Degrees“, kuri turėjo matuoti jos naudotojų socialinių ryšių atstumą. Pagal šią programą naudojančių 5,8 mln. vartotojų duomenis buvo nustatyta, kad vidutinis atstumas yra 5,73 žmonės, o ilgiausias – 12 žmonių.
Šių metų lapkričio mėnesį pati „Facebook“ paskelbė apdorojusi visų jos vartotojų, kurių skaičius tuo metu sudarė 721 mln. žmonių arba kiek daugiau negu 10 proc. pasaulio gyventojų, kontaktinę informaciją. Paaiškėjo, kad 721 mln. „Facebook“ vartotojai buvo sudarę 69 mlrd. ryšių, o vidutinis vieną narį nuo kito skiriantis atstumas buvo 4,74 vartotojo. Tad virtualioje erdvėje atstumas tarp nepažįstamų žmonių yra dar mažesnis.
Nustatinės ir giminystės ryšį
Ši teorija artimiausioje ateityje gali įgauti naujų aspektų. Singapūro Nanyango technologijų universitete tobulinama kompiuterinė veido atpažinimo technologija. Su ja dirbantys mokslininkai tikisi, kad galop jiems pavyks suskurti tokią programą, kuriai pateikus dviejų žmonių portretines nuotraukas pavyks nustatyti jų giminystės ryšį.
Programai pateikus dvi nuotraukas, ji analizuoja kiekvieną sudėtinę nuotraukos dalį – vaizdo tašką ir tai, kokia tvarka apie jį išsidėstę kiti taškai. Taip lyginami ne tik atskiri nuotraukos elementai, bet ir jų išsidėstymo šablonai. Tiesa, kol kas ši technologija negali pasigirti dideliu tikslumu: testuojant programą ir jai pateikus 160 nuotraukų porų, jos analizės tikslumas sudarė 71 proc.
Kita vertus, programa giminystės ryšį iš nuotraukų nuspėti galėjo ne ką blogiau negu žmonės. Mokslininkams patikrinus grupelę savanorių, jie iš nuotraukų giminystės ryšį nustatydavo 67 proc. tikslumu.
Skirtingai negu ankstesnės vaizdų analizės programos, ši programa įvertina tokius faktorius kaip veido išraiška, apšvietimas, nuotraukos kokybė. Nors programa nėra itin tiksli, šiokios tokios naudos ji jau davė. Išanalizavę šimtus nuotraukų, mokslininkai nustatė, kokios veido charakteristikos dažniausiai išduoda giminystės ryšį. Tarp jų yra akių ir odos spalva ir atstumas tarp nosies ir lūpų bei nosies ir akių.
Patobulinus algoritmą iki beveik šimtaprocentinio tikslumo, kai kuriais atvejais jis galėtų pakeisti DNR testus. Jį pritaikius tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“, kur jis galėtų apdoroti vartotojų nuotraukas, būtų galima ieškoti giminaičių. Tada gali paaiškėti, kad visas pasaulis yra ne tik vienas didelis kaimas, bet ir didelė šeima.
