„Gazprom“ teigia, kad ES reguliavimas yra itin nepalankus elektrą gaminti iš dujų.
Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ sprendimą parduoti turimas „Kauno termofikacijos elektrinės“ (KTE) akcijas aiškina sau nepalankia verslo aplinka Lietuvoje ir pertekliniu skirtingų energijos išteklių vartojimo reguliavimu Europos Sąjungoje.
Lietuva paskutiniais metais rusų dujų koncerno investiciją Kaune vertino „politiškai motyvuotai“, teigiama neoficialiame komentare, kurį „Verslo žinioms“ pavyko gauti iš „Gazprom“ artimų šaltinių Maskvoje.
Ketinimo už 33,6 mln. eurų parduoti 99,5 proc. KTE akcijų oficialiai monopolija nekomentuoja, tačiau paprastai Rusijos laikraštyje „Moskovskije Novosti“ pasirodžiusių pranešimų „Gazprom“ neneigia.
Maskvoje teigiama, kad elektros gamybai iš gamtinių dujų ES šiuo metu susiklostė itin nepalankios aplinkybės. Tačiau ES ekspertai tvirtina, kad iš brangių rusiškų dujų gaminama elektros energija rinkoje yra paprasčiausiai nekonkurencinga, o rusai nurodo kitą priežastį.
„Europoje naudinga generuoti elektros energiją iš brangių subsidijuojamų atsinaujinančių išteklių, taip pat deginant akmens anglis, o gaminti elektrą kūrenant gamtines dujas visiškai neapsimoka – dėl nepalankaus reguliavimo ES energijos valdymo (dispečerizavimo) sistema verčia perdavimo tinklų kompanijas priimti dujomis generuotą elektrą paskutinę iš eilės“, – „Verslo žinioms“ teigė šaltinis.
Lietuvos valdžia ir Kauno savivaldybė priekaištavo Rusijos koncernui, kad šis, įsigijęs KTE ir monopolinę teisę iki 2017-ųjų tiekti ne mažiau kaip 80 proc. šilumos AB „Kauno Energija“ valdomiems šilumos tinklams, nevykdo 2003 m. metais prisiimtų įsipareigojimų investuoti į termofikacijos jėgainę 400 mln. Lt.
Kaune 2016 metais būtų šalta
Lietuvos teismai dėl nevykdomų pažadų KTE investuotojams išrašė 5 mln. Lt baudų. Aukščiausi šalies pareigūnai, taip pat prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne kartą pabrėžė nacionalinės energetikos plėtros planuose nematantys vietos galingai dujomis varomai jėgainei Kaune.
„Situacija tampa kritiška, „Gazprom“ nevykdo investicijų, o KTE toliau nugyvenama, todėl reikia elgtis ryžtingai ir gali tekti nutraukti su Rusijos koncernu sutartį, kaip kad buvo padaryta su LEO LT“, – ketvirtadienį tarybos priimtą sprendimą komentuoja Andrius Kupčinskas, Kauno meras.
95 proc. miestui reikalingos šilumos savivaldybės valdomai AB „Kauno energija“ šiuo metu tiekianti KTE 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų būti uždaryta dėl įsigaliosiančių griežtesnių ES taršos apribojimų.
Esant tokioms aplinkybėms „Gazprom“ už KTE akcijas gali negauti net šiuo metu pageidaujamų 116 mln. Lt. Kita vertus, šiandien niekas negali atsakyti į klausimą, kas pagamins miestui reikalingos šilumos, kurios galios poreikis, KTE generalinio direktoriaus Antano Pranculio teigimu, siekia 400–420 megavatų. Pasak jo, gauti tiek energijos vien iš biokuro – „utopija“. Būtent biokuro alternatyvą įvardina A. Sekmokas.
Analitikas Valdemaras Katkus sako manąs, kad Kauno savivaldybė ir Lietuvos valdžia galėtų sutelkti pastangas padėdamos „Gazprom“ surasti akcijų pirkėją Skandinavijoje arba Vokietijoje. „Tai galėtų būti „Fortum“ arba „Vattenfall“ – bendrovės, turinčios technologijas, kaip pertvarkyti pasenusius KTE katilus ir pritaikyti juos kūrenti biokuru“, – sako V. Katkus.
