Pasak ECB vadovo M. Draghi, skolinti TVF, kad šis skolintų valstybėms, reiškia pinigų spausdinimą, ir tai nebus daroma.
Europos centrinis bankas, nukirtęs bazines palūkanas, leido suprasti padėsiantis bankams, tačiau negelbėsiantis pavienių šalių, sako analitikai. Baltijos šalių biržos ketvirtadienį judėjo žemyn – kaip ir euras dėl centrinio banko sprendimo, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Europos centrinis bankas (ECB), į kurį ketvirtadienį buvo nukreiptos finansų rinkų dalyvių akys, staigmenos nepateikė ir sumažino bazines palūkanas 0,25 proc. punkto, iki 1 proc. Skolinimosi kaina vėl grįžo į rekordines žemumas, į kurias buvo patekusi dar šį pavasarį.
Bankas ne tik sumažino palūkanas, bet ir pasiūlė komerciniams bankams 3 metų trukmės lengvatinių paskolų, taip pat sušvelnino paskolų ir vertybinių popierių įkeitimo kriterijus.
„Priemonės turėtų užtikrinti bankų sektoriaus priėjimą prie likvidumo“, – spaudos konferencijoje po sprendimo priėmimo kalbėjo Mario Draghi.
Tačiau M. Draghi paneigė teigęs, kad ECB nusiteikęs spartinti obligacijų supirkimą antrinėje rinkoje. Taip pat paneigti svarstymai, kad ECB paskolins pinigų Tarptautiniam valiutos fondui, o šis skolins sunkumų slegiamai Italijai. Analitikai anksčiau teigė, kad tai realiai reikštų pinigų spausdinimą, kaip kad daroma JAV.
„Paaiškėjus, kad ECB padės bankams, euras pašoko, bet vėliau patraukė žemyn, kai padarytas pareiškimas, jog ECB neskolins prasiskolinusioms šalims. Kitaip tariant, ECB nusiteikęs padėti bankams, tačiau nesiima spręsti pavienių valstybių problemų. O kai kurie rinkos dalyviai to tikėjosi, nes nebemato kitų išeičių“, – „Verslo žinioms“ aiškino Andrius Olechnovičius, SEB banko analitikas. Pasak jo, tokiais pareiškimas M. Draghi tęsia savo pirmtako Jeano Claude‘o Trichet politiką.
Dėl ECB sprendimo silpnėjo ne tik euras – žemyn krito Vakarų Europos biržos, tokių Pietų Europos šalių kaip Italija obligacijų kainos.
