Seime užvirė antrasis mūšis dėl kitų metų biudžeto.
Ketvirtadienį Seime po nesklandumų virtinės ir emocingų kalbų prasidėjo antrasis kitų metų biudžeto svarstymas. Labiausiai Seimo nariams kliuvo, kodėl projektas per kelias dienas taip smarkiai pasikeitė.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisipažino, kad nei ji, nei ministerijos analitikai nesitikėjo, kad teks taip koreguoti biudžeto projektą, tačiau tai padaryti privertė vis blogėjanti euro zonos šalių padėtis. Tuo tarpu „Snoro“ bankrotas didelės įtakos bendrajam vidaus produktui (BVP) neturės. Kadangi apdrausti indėliai bus grąžinti ganėtinai greitai, bankroto poveikis yra sumažintas iki 0,1-0,2 procento BVP.
„Biudžeto skylę galima uždengti dviem būdais: mažinti išlaidas arba didinti pajamas. Kadangi nepavyko susitarti dėl jokio pajamų didinimo būdo, Vyriausybė pasiūlė sumažinti išlaidas. Visi asignavimai, išskyrus kai kurias sritis, turi būti sumažinti 4 procentais“, – sakė ministrė.
Rodikliai prastėja
Planuojama, kad kitais metais dėl mažėjančios paklausos prislops Lietuvos eksportas, tad BVP augimas sulėtės iki 2,5 proc. (vietoje rugsėjo mėn. prognozuotų 4,7 proc.).
Pagrindiniu rizikos veiksniu ir toliau išlieka eksporto rinkų perspektyvos, o ūkio raidos perspektyvą teigimai veikiančiu veiksniu galima laikyti aukštą paslaugų pasitikėjimo rodiklį.
Dėl mažėjančio verslininkų pasitikėjimo ir augančio netikrumo dėl gaminamos produkcijos paklausos bei eksporto galimybių prognozuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos augimas.
Atsižvelgiant į patikslintą makroekonominių rodiklių scenarijų, valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, palyginti su įstatymo projektu, pateiktu Seimui, sumažėja 835 mln. litų.
Dėl pasikeitusio darbo užmokesčio fondo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų prognozė į nacionalinį biudžetą sumažėjo 280,4 mln. litų. Visas pajamų sumažėjimas tenka valstybės biudžetui, nes padidintas procentas, atitenkantis savivaldybėms.
Pelno mokesčio įplaukų prognozė sumažėjo 101 mln. litų, dėl 3,1 procentinio punkto sumažėjusių laukiamų vartojimo išlaidų pridėtinės vertės mokesčio įplaukos kitų metų biudžeto projekte sumažėjo 395,8 mln. litų. Akcizų tikimasi surinkti 51,7 mln. litų mažiau.
Kitos pajamos sumažėja 5,6 mln. litų.
Patobulintame projekte 2012 m. valstybės biudžeto pajamos sudaro 25,055 mlrd. litų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 25,774 mlrd. litų (asignavimai viršija pajamas 719 mln. litų).
Vyriausybė pavedė visiems asignavimų valdytojams 2012 m. numatomus asignavimus sumažinti 4 proc., arba 825 mln. litų.
Finansų ministrės krūtinės nepakanka
Į Seimo narių klausimą, ar negalima būtų didinti biudžeto deficito, ministrė atsakė, kad bet kuriuo atveju Lietuvai tektų už tai sumokėti.
„Viešųjų finansų biudžeto deficitas negali būti planuojamas mažesnis, nei Mastrichto kriterijuje numatyta riba – 3 proc. BVP. Didesnis deficitas reikštų ne tik teisinių Lietuvos įsipareigojimų nevykdymą pagal mūsų atžvilgiu pradėtą perviršinio deficito procedūrą, bet ir apsunkintas mūsų galimybes skolintis finansų rinkose, kuriose padėtis ir taip yra komplikuota dėl euro zonos problemų“, – sakė I.Šimonytė.
Seimo narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys žavėjosi finansų ministrės kompetencija.
„Taip atrodo, kad jūs savo krūtine dengiate Vyriausybės nesugebėjimą dirbti ir spręsti Lietuvos ekonomikos problemų“, – sakė K. Daukšys ir piktinosi, kad atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais vis tiek reikės biudžeto pinigų.
„Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet neuždengsi euro zonos problemų. „Snoro“ problemos nėra sprendžiamos biudžeto lėšomis, tiesiog atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais mums reikės panaudoti tas lėšas, kurias pasiskolinome galvodami apie kitų metų skolos refinansavimą. Na, dabar teks galvoti iš naujo, bet tai nėra biudžeto išlaidos, tai nėra biudžeto deficitas. Banke turto pakanka šitiems reikalavimams padengti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjeras kritikavo kritikus
Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį švenčiantis 55 gimtadienį, sakė, kad Seimo narių kritika dėl Vyriausybės nesugebėjimo spręsti šalies ekonomikos problemų yra nepagrįsta.
„Šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas tris ketvirčius buvo vienas iš didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, atsilikom tik nuo kaimynų estų. Ar jūsų kritiškus pasisakymus iki šiol vykdytos Vyriausybės finansų politikos atžvilgiu reikėtų traktuoti kaip pasakymą, kad visoje Europos Sąjungoje buvo vykdoma absoliučiai klaidinga politika?“ – klausė A. Kubilius.
Jis tikino, kad Lietuvos ūkio augimo prognozė buvo pakeista dėl euro zonos problemų.
„Per pastaruosius keletą mėnesių, nuo rugsėjo, ekonomikos reikalai Europoje, euro zonos krizė, buvo ir išlieka tuo faktoriumi, kuris iš esmės keitė mūsų ir kitų Europos valstybių parametrus.
Ne mūsų vidaus dalykai, ne pasikeitimai iki šiol vykdytoje ekonomikos ar finansų politikoje, o tai, kas vyko euro zonoje nuo vasaros pabaigos, yra tas faktorius, kuris keičia visą tolesnę ekonomikos eigą. Kaltinti, kad mes į tai taip pat esame priversti atsižvelgti ir keisti ekonomikos prognozes, yra nelabai išmintinga.
Visiškai akivaizdu, ir tai pastebi daugelis ekonomistų, kad tos pačios euro zonos šalys, nuo kurių problemų ir mes pradedame kentėti, kenčia dėl negebėjimo priimti ryžtingus ir išmintingus sprendimus“, – sakė premjeras.
