Lietuvos paštas – viena iš siūlomų privatizuoti valstybės įmonių.
Pramoninkų konfederacija, nekilnojamojo turto vystytojai, Pensijų fondo dalyvių asociacija bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas ketvirtadienį pasiūlė pildyti valstybės biudžetą ne įvedant naujus mokesčius, o imantis stambios privatizacijos.
Skaičiuojama, kad pardavus iki 30 proc. „Lesto“, Klaipėdos naftos“, „Lietuvos energijos“ ir „Litgrid“ akcijų į valstybės biudžetą įplauktų apie 600 mln. litų ir liktų po 70 proc. akcijų.
Valstybei siūloma parduoti Lietuvos paštą, dešimt kelius valančių valstybinių įmonių, atskirti „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrą nuo pervežimo veiklos, pastarąją parduodant.
Dar 100 mln. Lt siūloma gauti pardavus poilsio namus „Baltija“ bei kitas valstybines poilsines. Esą tiek pat valstybė uždirbtų ir pardavusi tiesioginei mokslinei veiklai nenaudojamas institutams priklausančias patalpas.
Teigiama, jog 100 mln. Lt Lietuva taip pat gautų pardavusi Seimo autoūkiams priklausančius automobilius bei Vyriausybei priklausančias autoūkio remonto dirbtuves ir plovyklą ir nuo 25 iki 50 proc. sumažinusi biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidas.
Pabaigus kai kuriuos privatizavimo procesus bei pardavus perteklines savivaldybių įmones, nebūtinas savivaldybių funkcijoms atlikti, valstybė gautų dar 50 mln. Lt.
24 mln. Lt Lietuva gautų pardavusi visas turimas bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas.
Iš viso Lietuvos laisvosios rinkos institutas skaičiuoja, jog valstybės kišenę būtų galima papildyti maždaug milijardu litų. Tokiu atveju esą nereiktų keisti ar įvedinėti naujų mokesčių bei mažinti pervedimų į privačius pensijų fondus.
Pensijų fondo dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sako, kad valdžios užmojai iki nulio sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iš esmės sugriautų dešimtmetį vykdytą pensijų reformą. Jo teigimu, pervedimų į privačius fondus sumažinimas iki nulio pirmiausiai smogtų būsimiesiems pensininkams, jauniems dirbantiesiems.
Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pasakojo, jog atlikus teorinius skaičiavimus, kaip verslas atliktų kai kurias valstybės programų funkcijas, paaiškėjo, jog verslas gali jas vykdyti pigiau.
Susisiekimo ir Energetikos ministerijų atstovai delfi.lt teigė, jog minėtų įmonių privatizuoti negalima, nes daugelis jų yra strateginės reikšmės.
„Mūsų pozicija aiški – tokių planų nėra. Užtenka prisiminti „Leo LT“, ar „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo pavyzdį. Rezultatas – mes nebeturime nacionalinio vežėjo. Natūralias monopolijas turi kontroliuoti valstybė. Verslas visų pirma galvoja apie pelną, bet ne apie vartotojų interesus ir socialinę atsakomybę“, – teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas sakė, jog būtų galima nebent parduoti dalį „Lietuvos pašto“ akcijų, tačiau greitu metu tai neįvyks: „Pirmiausiai reikia, kad įmonė dirbtų pelningai. Tikimės, kad šiuos metus ji baigs su minimaliais nuostoliais arba „ant nulio“. Vėliau, sustiprinus įmonę, būtų galima galvoti apie dalies jos akcijų kotiravimą biržoje“.
