Prancūzijoje teise balsuoti pasinaudoja ketvirtadalis čia gyvenančių užsieniečių.
Prancūzijoje galioja taisyklė, pagal kurią balsuoti gali ne tik šalies piliečiai, rašo „Le Figaro“. 1992 metais pasirašius Mastrichto sutartį, paskelbusią apie „Europos pilietybę“, Prancūzijos teritorijoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai turi teisę balsuoti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Jie taip pat gali būti patys renkami savivaldybių tarybų nariais.
„Le Figaro“ pastebi, kad Prancūzijoje įsikūrę europiečiai toli gražu nesiveržia atiduoti savo balso minėtuose rinkimuose. Pavyzdžiui, 2008 metais, kai vyko savivaldybių rinkimai, „papildomuose sąrašuose“ būta tik 220 tūkst. kitų ES narių piliečių pavardžių. O Prancūzijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, tokių atvykėlių šalyje buvo mažiausiai 1,3 milijono. Taigi patekti į rinkėjų sąrašus pageidavo mažiau nei 25 proc. teisę balsuoti turinčių užsieniečių. Remiantis dar kitais duomenimis, šis procentas nesiekė 20 proc.
„Le Figaro“ pastebi, jog aktyviausi kitų ES valstybių piliečiai Prancūzijoje buvo portugalai. Per 2008 m. rinkimus jų buvo net 60 tūkst. iš minėtų 220 tūkst. Antrą vietą užima italai, kurių būta apie 40 tūkst. Trečią – britai (34 tūkst.). Po to rikiuojasi belgai (28 tūkst.), ispanai (20 tūkst.), vokiečiai (20 tūkst.). Danų rinkėjų buvo apie 1,5 tūkst., o rumunų – 1 tūkst.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Prancūzijos savivaldybių rinkimuose išrinkti 1198 kitų ES valstybių piliečiai tose komunose, kurių gyventojų skaičius yra mažesnis nei 3,5 tūkst. Komunose, kurių gyventojų statistika viršija 3,5 tūkst., išrinkti 239 užsieniečiai.
Nors ekspertai sutinka, jog atvykėlių iš kitų ES valstybių aktyvumas vietos rinkimuose yra mažas, dėl šio reiškinio priežasčių vyksta diskusijos. Kai kurių teigimu, mažą „papildomų“ rinkėjų aktyvumą gali paaiškinti tokios tradicijos nebuvimas. Pasak kitų, tokia balsavimo teisė neatitinka „papildomų“ rinkėjų lūkesčių. Dar treti teigia, jog kitų Europos šalių piliečiai nėra suinteresuoti atiduoti savo balso vien todėl, kad jie patys gali būti išrinkti tik savivaldybių tarybų nariais, o ne meru ar mero pavaduotoju.
