A. Ažubalis vakar vakare oficialiai užbaigė ESBO Ministrų tarybos sesiją.
Trečiadienio vakare pasibaigusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos (MT) sesija Vilniuje paliko dviprasmišką įspūdį. Nepaisant didelių Lietuvos pastangų ir entuziazmo priimti nemažai svarbių dokumentų, galiausiai apsiribota tik simbolinėmis deklaracijomis. Didelę dalį siūlymų blokavo Rusija, jau MT sesijos pradžioje sulaukusi priekaištų dėl neskaidrių rinkimų į šalies Dūmą.
ESBO MT sesijoje pritarta tik trečdaliui pasiūlytų sprendimų. Sprendimai ESBO priimami konsensuso būdu, tad bet kuri valstybė gali blokuoti jai nepatinkantį dokumentą. Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tai vertino kaip gerą rezultatą.
„Priėmėme 10 dokumentų iš 30 pateiktų. Ir viskas pagrįsta bendru sutarimu. Aš manau, kad tai yra tikrai geras rezultatas“, – teigė ESBO pirmininkavimą baigiančios Lietuvos ministras A. Ažubalis. Anot jo, ESBO – tai organizacija, kurioje yra „labai daug jautrumų, kur labai skirtingos valstybės, skirtingas mentalitetas, skirtingas tautų sambūvio įsivaizdavimas, nors žodžiais visi pripažįsta tuos pačius idealus.“
Vis dėlto užkulisiuose netrūko nusivylimo galutiniu ESBO MT rezultatu. Nors oficialiai nekomentuojama, tačiau visiems buvo akivaizdu, kad didžiąją dalį nepriimtų dokumentų blokavo Rusija. Tarp tokių blokuotų sprendimų – deklaracija „Dėl fundamentalių laisvių skaitmeniniame amžiuje“, kurioje buvo akcentuojama parama laisvei kibernetinėje erdvėje.
Kaip paskelbė radijas „Liberty“, „priimant dokumentą buvo susidurta su šalių grupe, kuri interneto sklaidą suvokia kaip grėsmę savo politinio režimo stabilumui“. Rusijos interneto portalas Gazeta.ru pranešė, kad Rusija blokavo šį sprendimą „kilus nesutarimų su kai kuriomis Vakarų šalimis, kurios pareiškė, kad Maskva turi ištirti gausybę pažeidimų, užfiksuotų per Rusijos parlamento rinkimus, vykusius praėjusį savaitgalį“.
Lietuvos, šiemet pirmininkaujančios ESBO, baigiamajame pareiškime taip pat apgailestaujama, kad nepavyko pasiekti konsensuso dėl ESBO sprendimo, skirto stiprinti žurnalistų saugumą. Būtent žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės plėtros klausimai buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Lietuva išreiškė viltį, kad ši tema bus tęsiama kitais metais, kuomet pirmininkavimą ESBO perims Airija.
Susitikime – nepasitikėjimo ir nesusipratimų nuotaikos
ES ir JAV išreiškė nusivylimą dėl dalies blokuotų ESBO pasiūlymų. „ES išsako savo gilų susirūpinimą dėl pažangos trūkumo žmogaus teisių dimensijoje. Žmogaus teisės, demokratija ir teisės viršenybė yra esminiai dalykai ESBO“, – trečiadienio vakarą kalbėjo ES atstovė ESBO Gyorgyi Martin Zanathy. Prie jos prisidėjo ir JAV atstovas Ianas Kelly, minėdamas, kad „nepaisant daugelio vyriausybių ir pilietinės visuomenės paramos, nepasiektas sutarimas dėl sprendimų, kuriais būtų įpareigota didinti žurnalistų saugumą“.
Užsienio reikalų ministrai nusprendė tobulinti ESBO išankstinio įspėjimo pajėgumus, taip pat galimybes imtis išankstinių veiksmų, palengvinti dialogą ir teikti tarpininkavimo paramą bei reabilitaciją po konfliktų.
Kaip ir planuota, atnaujintas Vienos dokumentas dėl „Derybų dėl pasitikėjimo ir saugumą stiprinančių priemonių“, priimtas 1999 metais. Nuo šiol šis dokumentas sutrumpintai vadinsis „Vienos dokumentas 2011“, jame įtraukti devyni nauji papildymai, dėl kurių buvo deramasi dvejus pastaruosius metus, nuspręsta, kad šį dokumentą reikės peržiūrėti kas penkerius metus. Taip pat priimti sprendimai dėl atsako į tarptautines grėsmes, moterų lygių galimybių ekonomikos srityje, transporto dialogo sustiprinimo, ESBO paramos įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1540, dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei konvencinių šaudmenų, dėl svarbių Saugumo bendradarbiavimo forumo klausimų. Susitarta ir dėl deklaracijos dėl kovos su visomis prekybos žmonėmis formomis.
ESBO stebėtojai Rusijoje pateikė labai atsargų rinkimų įvertinimą. Nors ataskaitoje buvo minimi rinkimų pažeidimai, skelbiama, kad „rinkėjai pasinaudojo galimybėmis išreikšti savo valią“.
ESBO ignoravo protestus Rusijoje
ESBO MT susitikimas vyko intensyvėjant neramumams Maskvoje, kur jau keletą dienų iš eilės vyksta protestai prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Rusijos policija yra suėmusi daugiau nei pusę tūkstančio protestuotojų, nors oficiali žiniasklaida bemaž ignoruoja protestus ir praneša tik apie režimą palaikančius mitingus. Kita vertus, interneto socialiniuose tinkluose bei „Youtube“ plinta filmuoti bei fotografuoti įrodymai, kaip buvo klastojami rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatai. Šis virtualioje erdvėje plintantis pasipiktinimas palaiko protestuotojų entuziazmą. Planuojama, kad didžiausia protesto akcija Maskvoje bus surengta šį šeštadienį.
Vis dėlto ESBO stebėtojai Rusijoje pateikė labai atsargų rinkimų įvertinimą. Nors ataskaitoje buvo minimi rinkimų pažeidimai, skelbiama, kad „rinkėjai pasinaudojo galimybėmis išreikšti savo valią“. Toks aptakus rinkimų vertinimas greičiausiai buvo suformuluotas siekiant nesukelti audringos Rusijos atstovų reakcijos.
Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis taip pat vengė bet kokių kritiškesnių Rusijos rinkimų įvertinimų, tik formaliai cituodamas ESBO stebėtojų ataskaitą. Vis dėlto tai nepadėjo išvengti nesusipratimų ir Rusijos atstovų pasipiktinimo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras savaip interpretuota vykusį dvišalį Lietuvos ir Rusijos ministrų susitikimą. Sergejus Lavrovas išsakė savo priekaištus, neva A. Ažubalis viešai žiniasklaidai pasakojo, kaip kalbėdamas apie okupacinės žalos atlyginimo problemą rodė Rusijos užsienio reikalų ministrui, „kur vėžiai žiemoja“.
Atsakydama į šiuos S. Lavrovo priekaištus Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, kuriame buvo stebimasi, kad Rusijos ambasados darbuotojai dezinformuoja savo vadovą apie tai, ką Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbėjo su Lietuvos žiniasklaida. Ministras žiniasklaidai sakė, tiksliai cituojant, kad „okupacijos klausimas yra, buvo ir išliks mūsų darbotvarkėje“. Anot pranešimo, Lietuvos diplomatų patirtis rodo, kad dialogas tiesiogiai su Rusijos kolegomis Maskvoje yra paprastai konstruktyvesnis nei darbas su šalies ambasada Vilniuje.
