„Lietuvos geležinkeliai“ – viena iš valstybės įmonių, pasirinkusi „Snorą“ dėl geresnių sąlygų.
Viešųjų pirkimo įstatymo interpretacija, jog pirmenybę reikia teikti bankui, garantuojančiam didžiausias palūkanas bei pigiausias paslaugas, leido „Snorui“ laimėti daugybę viešųjų pirkimų konkursų. Jo paslaugomis naudojusios valstybės įmonės bei savivaldybės dabar skaičiuoja milijoninius nuostolius.
Po „Snoro“ nacionalizavimo daug įmonių nuo didelių finansinių bėdų išsigelbėjo tik pasinaudodamos įstatyme numatyta išlyga, leidžiančia mažinti riziką ir paslaugas pirkti ne iš vieno banko. Tačiau kai kurios dėl patrauklių „Snoro“ siūlomų sąlygų prarado nemenkas sumas lėšų, rašo „Verslo žinios“.
Preliminariais Ūkio ministerijos skaičiavimais, valstybės sektorius – savivaldybės, valstybės institucijos, valstybės valdomos įmonės – „Snore“ laikė 347 mln. Lt indėlių, didžiosios jų dalies susigrąžinti joms nebepavyks.
Susisiekimo ministerijos atsakomybėje esančios įmonės „Snore“ įklampino apie 43 mln. Lt. Praradimus taip pat skaičiuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ „Tauragės regiono keliai“ ir nemažai kitų.
Neoficialiais duomenimis, nemažas sumas „Snore“ laikė Policijos departamentas, VĮ Registrų centras, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Apie 20 mln. Lt „Snore“ prarado ir „Lietuvos dujos“.
Savivaldybės ir jų įmonės, Lietuvos savivaldybių asociacijos skaičiavimasis, „Snore“ prarado apie 75 mln. Lt.
Alytaus savivaldybė neteko apie 20 mln. Lt ir šiuo metu bando gauti neprocentinę skolą iš valstybės biudžeto, kad galėtų sumokėti atlyginimus tarnautojams bei socialines išmokas.
„2008 m. Viešųjų pirkimo tarnyba, atsakydama į paklausimą, pateikė nuomonę dėl Alytaus administracijos valdomų sąskaitų tvarkymo paslaugų pirkimo, – pasakoja Alytaus meras Feliksas Džiutas. – Tarnyba nurodė mananti, kad siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą šiems viešiesiems pirkimams reikia pasirinkti tą banką, kuris teikia didžiausias palūkanas už kreditinius likučius. O geriausias sąlygas siūlė „Snoras“.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasakoja, jog „Snorą“ pasirinko dėl palankiausių siūlomų sąlygų.
„Mes esame ir konkursus skelbę, ir jais remdamiesi laikėme dalį pinigų „Snore“. Ten sąlygos buvo geriausios ir palūkanos aukščiausios. Mus „Snoras“ viliojo, siūlydamas jam patikėti gerokai didesnes sumas, tačiau ten laikėme tik apie 20% laisvų lėšų, įvertindami riziką“, – sako E. Gentvilas.
„Lietuvo geležinkelių“ (LG) generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas teigia, jog „Snore“ įšalo apie 15 mln. Lt, tačiau tai nebuvo pagrindinis įmonės bankas. LG laikėsi sprendimo išskaidyti riziką.
