Vyriausybei vienai pačiai gali būti per sunku pakelti „airBaltic“ nuo žemės.
Latvijos vyriausybė neslepia ieškanti naujo strateginio investuotojo nacionalinei aviacijos bendrovei „airBaltic“. Pasak premjero Valdžio Dombrovskio, besidominčiųjų yra daug – vyriausybė jau svarsto keletą galimų kandidatų.
Televizijos laidos „Nekā personīga“ („Nieko asmeniško“) teigimu, atsisakyti neseniai iš privačios „airBaltic“ akcininkės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ valstybės žinion perimtų akcijų vyriausybę verčia jos pačios užsispyrimas 2014 metais įsivesti eurą.
Valstybė negali prisiimti papildomų išlaidų, jeigu nori įvykdyti įsipareigojimą, kad kitų metų biudžeto deficitas neviršys 2,5 proc.
Jau anksčiau nuspręsta, kad į „airBaltic“ reikia investuoti daugiau nei pusę milijardo litų. Jei nepavyks parduoti dalies „airBaltic“ akcijų, vyriausybė gali būti priversta bendrovę gelbėti viena.
Tuo tarpu šalies ekonomistai nesutaria dėl „airBaltic“ ateities. Vienų nuomone, būtina išsaugoti bendrovės pozicijas aviacijos rinkoje, o bet kokie bandymai optimizuoti veiklą būtu pražūtingi. Kiti įsitikinę: būtų kur kas logiškiau sumažinti dabar „airBaltic“ užimamą rinkos dalį, kad bendrovės veiklos apimtys atitiktų valstybės finansines galimybes.
Ekonomistas, buvęs šalies finansų ministras Uldis Uosis nacionaliniam radijui sakė, kad bet kuriuo atveju valstybė privalo išsaugoti kontrolinį „airBaltic“ akcijų paketą, nes tik valstybės kontroliuojama bei remiama bendrovė pajėgs išsaugoti dabartinę savo rinkos dalį. Tokiu atveju bet kokia valstybės finansinė pagalba greitai atsipirktų.
Anot ekonomisto, valstybės kontrolė būtina, nes Latvija priklauso vadinamajai rizikos zonai – yra šalia buvusių sovietinių respublikų, kuriose verslas patiria nemenkų išbandymų ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl valdininkų savivalės.
Be to, didelė dalis verslo Latvijoje vienaip ar kitaip susiję su Rusija (Vladimiro Antonovo ir „Latvijas Krājbanka“ pavyzdys), pasaulyje neturinčia didelio pasitikėjimo.
Kitokios pozicijos laikosi ekonomistė Raita Karnyte. Ji mano, kad Latvija neturi finansinių galimybių viena plėsti „airBaltic“ veiklą.
„O ir užsienio investuotojai nelabai norės aukoti savo pinigus tokiai rizikingai bendrovei. Net ir išlaikyti dabartines pozicijas nebus lengva“, – „Neatkarīgā rīta avīze“ sakė R. Karnyte, nesiimdama daugiau spėlioti dėl „airBaltic“ ateities.
Dienraščio „Diena“ kalbinti analitikai ragino vyriausybę stengtis Rygą išlaikyti kaip regioninį aviacijos bei tranzito centrą. Priešingu atveju šią nišą užims kiti.
Latvijos nacionalinio radijo laidoje „Krustpunktā“ ( „Kryžkelė“) pabrėžta, kad ir „Baltijas aviacijas sistemas“, kuriai priklausiusią „airBaltic“ akcijų dalį valstybė perpirko, iki gruodžio 22 d. dar gali pareikšti apie savo dalyvavimą finansuojant „airBaltic“.
Vyriausybė neatsisakytų vėl bendradarbiauti su šia bendrove. Tačiau, jei iki nurodytos datos bendrovei nepavyks rasti pinigų, „airBaltic“ likimu turės rūpintis pati vyriausybė.
