Vilniuje vyksta ESBO Ministrų Tarybos sesija, kurioje dalyvauja delegacijos iš 68 šalių
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis antradienį oficialiai pradėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos (MT) sesiją, kuri truks dvi dienas.
A. Ažubalis pasveikino ESBO Ministrų tarybos dalyvius ir palinkėjo bendradarbiavimo dvasios, priimant ESBO MT sprendimus.
Sveikinimo kalbą sakiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia dėmesio skyrė esminiams ESBO uždaviniams – spręsti užsitęsusius konfliktus. D. Grybauskaitė pasidžiaugė, kad po daugiau kaip penkerių metų pertraukos atnaujintos derybos dėl Padniestrės konflikto formatu „5+2“. Ji taip pat pastebėjo, kad šiais metais neįvyko rimtų ginkluotų konfliktų, tačiau ginklavimasis toliau tęsėsi ir buvo netekta žmonių gyvybių Pietų Kaukaze.
Prezidentė pakvietė sesijos dalyvius sutelkti politinę valią, kuri būtina siekiant konfliktų sprendimo Pietų Kaukaze. „Karui ar grasinimui karu Europoje vietos neturi būti. Mes turime pakankamai svarbių iššūkių, senų ir naujų, kad nedelsdami ryžtingai veiktume kartu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak D. Grybauskaitės, pirmininkaudama ESBO Lietuva toliau stiprino bendras pastangas kovoje su naujais iššūkiais ir grėsmėmis, ypač energetiniam ir kibernetiniam saugumui užtikrinti.
„Kviečiu atviresnio pokalbio branduolinio saugumo klausimais. Atvirų diskusijų metu galime ir turime įgyvendinti branduolinių jėgainių technologijų, statybos ir priežiūros saugumo kriterijus, o geranoriškiau dalindamiesi ataskaitomis apie atominių reaktorių saugumo testų rezultatus ir siekdami skaidrumo atliekant poveikio aplinkai vertinimus padidintume vieni kitų saugumą“, – dalyvių dėmesį į Lietuvai itin aktualią problemą siekė atkreipti Lietuvos prezidentė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ESBO MT pirmininkas A. Ažubalis taip pat akcentavo Lietuvos sėkmę atnaujinant „5+2“ formato derybas. „Taip turime aktyvuoti įšaldytų konfliktų incidentų tyrimo mechanizmą Kalnų Karabacho konflikte, tęsti pastangas stiprinti konfliktuojančių šalių pasitikėjimą pagal Ženevos proceso procedūras Gruzijos (Pietų Osetijos ir Abchazijos) konfliktuose“, – minėjo A. Ažubalis.
Užsienio reikalų ministras taip pat priminė, kad žiniasklaidos laivės ir žurnalistų saugumo stiprinimas buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų ir šioje srityje buvo surengta nemažai renginių ESBO rėmuose. A. Ažubalis palinkėjo, kad ESBO MT dalyviai palankiai priimtų ir Mongolijos paraišką tapti ESBO nare.
Vilniuje numatyta patvirtinti daug ESBO dokumentų. Tarp jų – nauja kovos su narkotikais koncepcija. Į naujų ESBO projektų su Afganistanu sąrašą įtraukiama Pasieniečių mokykla Medininkuose – teigiama, kad ji reikšmingai prisidės stiprinant kovą su narkotikais visoje ESBO erdvėje.
Tarp svarbiausių laukiamų ESBO MT sprendimų – Vienos dokumento „Derybų dėl pasitikėjimo ir saugumą stiprinančių priemonių“, priimto 1999 m., atnaujinimas. Šis dokumentas yra vienas iš svarbiausių ESBO veiklos, skirtos stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą karinėje srityje, ramsčių. Susitarimo dalyvės yra susitarusios nuolat teikti informaciją apie savo karines pajėgas, jų judėjimus ir taip mažinti galimas potencialias įtampas.
Vis dėlto to, anot diplomatinių šaltinių, ilgai siektas Vienos dokumento atnaujinimas greičiausiai apsiribos tik minimaliais pakeitimais. Kaip teigė diplomatai, Rusijos atstovai blokavo daugelį rimtesnių bandymų keisti susitarimo esminius įpareigojimus šalims.
